Pastojimo metu motinos organizme vyksta ypatingas natūralios imunotolerancijos procesas. Imunotolerancija yra tokia stipri, jog motinos organizme net keliasdešimt metų po gimdymo galima rasti gyvuojančių ląstelių su vaiko DNR. Šis ypatingas reiškinys vadinamas mikrochimerizmu ir yra būdingas dvyniams (ypač homozigotiniams), pasitaiko po kraujo perpylimo ar organų transplantacijos, kuomet recipiento organizme pradeda cirkuliuoti donoro ląstelės, na ir žinoma po gimdymo.
Nors motinos kraujas nėštumo periodu su vaisiaus krauju nesimaišo, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Tačiau per šitą pusiau pralaidų barjerą gali praeiti ir kai kurios ląstelės. Ląstelių judėjimas gali būti dvikryptis – fetomaternalinis (vaisiaus ląstelės į motinos kraują) ir maternofetalinis (motinos ląstelės į vaisių). Dažniausiai aptinkamos didžiausią migracinį potencialą turinčios ląstelės – hematopoetinės CD34+, mezenchiminės, limfocitai.
Vaisiaus ląstelės į motinos kraują patenka pro placentos barjerą panašiai kaip pro kraujo – smegenų barjerą. Šitam judėjimui įtakos turi HLA (histocompatibility antigen) skirtuma tarp tėvų, placentos sutrikimai, gimdymo komplikacijos bei ankstesnių nėštumo istorijos.
Ląstelių judėjimas turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Vaiko ląstelės, užsilikusios motinos organizme, skatina audinių atsinaujinimą (kadangi migruoja mezenchiminės ląstelės), stiprina imuninę sistemą, tačiau kartu gali paskatinti autoimuninių ligų formavimąsi. Nors tai nėra įrodyta 100%, tačiau dauguma tyrimų patvirtina šią hipotezę.
Maternofetalinis judėjimas labiausiai susijęs su vaiko ir mamos HLA skirtumais. Dėl to motinos kraujyje susidaro anti-IPA T limfocitai prieš iš tečio paveldėtus baltymus (inherited paternal antigen). O vaisiaus kraujyje atsiranda anti-NIMA – limfocitų prieš iš mamos nepaveldėtus baltymus (noninherited maternal antigen). Šios ląstelės juda priešinga kryptimi. Virkštelės kraujyje randama maždaug 0,1 – 0,5 % motinos kilmės ląstelių. Taigi jei vidutiniškai vienam kilogramui paciento svorio taikoma ~30 mln branduolinių ląstelių, o 1% jų yra CD34 ir 33% T limfocitai, taigi paskaičiavus gaunam, jog vienam kilogramui tenka 50 tūkstančių motinos DNR turinčių ląstelių (dažniausiai tai T atminties ląstelės).
Nors dar nėra patvirtinta, tačiau labai tikėtina, jog motinos limfocitų buvimas VK turi antileukeminį (graft vs. leukemia) poveikį ir dėl to virkštelės kraujas ypač gerai veikia kraujo vėžinių ligų atveju.
Šaltinis www.klb.lt
