Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl rūkymo miršta apie 4 mln. žmonių. Rūkymas yra pagrindinė sunkių ligų priežastis, tačiau, nežiūrint to, žmonės rūko. Ciuricho universiteto profesoriaus K. Birnerio žodžiais: “prieš 100 metų iškilo problema – tabakas ir moteris, prieš 50 metų – tabakas ir jaunimas, o dabar atsirado dar sensacingesnė problema – tabakas ir vaikai”.
“Po gardžių pietų – kiaušinių ir žuvies – Tomas pasakė, kad dabar jis norįs išmokti rūkyti. Ir Džo pritarė šiai minčiai, pareikšdamas, kad irgi norėtų pabandyti. Hekas padirbo pypkes ir prikimšo tabako…
Jie išsitiesė ant žemės, pasirėmė alkūnėmis ir ėmė atsargiai traukti dūmą, menkai tuo malonumu pasitikėdami. Ne koks buvo tų dūmų skanumas, berniukai springo, bet Tomas vis tiek pasakė;
– Juk tai visiškai nesunku. Jei būčiau žinojęs, kaip tai paprasta, seniai jau būčiau išmokęs.
– Ir aš taip pat, – tarė Džo. – Juk tai vieni juokai!
Taip jie šnekėjosi, tik greit jiems šneka ėmė nesisekti, nesirišti. Pauzės darėsi vis ilgesnės; seilių ėmė rastis nežmoniškai daug. Burnoje kiekviena skylutė pasidarė lyg fontanas ir tik švirkštė, tik švirkštė; jie vos spėjo tuštinti duobes po liežuviu, kad potvynis neužlietų, bet visos jų pastangos ėjo niekais – gerklės tvinte tvino ir baisiai vertė vemti.
Abudu berniukai buvo labai išbalę ir susisukę. Iš nusilpusių Džo pirštų iškrito pypkė, Tomui taip pat… Pagaliau Džo silpnu balseliu pasakė:
-Aš pamečiau peiliuką…Eisiu paieškoti…
Tomas drebančiom lūpom pridūrė žaksėdamas:
-Aš tau padėsiu. Tu eik į aną pusę, o aš į šitą…prie šaltinio. Ne, Hekai, tau nėra ko eiti, mudu rasime patys.
Hekas vėl atsisėdo ir laukė gerą valandą. Paskui jam nusibodo, ir jis nuėjo ieškoti draugų. Jis rado juos miške, toli nuo kits kito; abudu buvo išbalę ir kietai miegojo. bet jis iš karto suprato: nors jie ir turėjo nemalonumų, dabar jau viskas buvo praėję.
Per vakarienę abu berniukai buvo nekalbūs, apsmurgę; kai Hekas pavalgęs prisikimšo pypkę ir norėjo prikimšti jiems, tie vienu balsu pasakė, kad nereikia, nes šiandien nekaip jaučiasi.”
“Tomo Sojerio nuotykiuose” Markas Tvenas labai išraiškingai aprašė vaikų, užtraukusių pirmąjį dūmą, pojūčius ir nemalonias rūkymo pasekmes. Tai seilių tekėjimas, šleikštulys, odos pabalimas, silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas. Reikia dar pridurti baimės jausmą, galvos skausmus, ūžesį ausyse, pulso padažnėjimą ir kitus organizmo veiklos sutrikimus.
Kas gi įvyko vaiko organizme, jeigu jis taip audringai reagavo į tabaką? Kokios tabako savybės sukelia tokias staigias širdies bei kraujagyslių ir nervų sistemos, pagaliau virškinimo organų reakcijas?
Į tabako sudėtį įeina daugelis medžiagų. Vienos jų yra paprastos, būdingos kiekvienam augalui, o kitos – tik tabako lapams. Pirmosios – tai baltymai ( apie 10%), angliavandeniai ( apie 20%), organinės rūgštys ( maždaug 10%). Degant tabakui susidaro dervos ( 7 – 14%) ir išgaruoja eteriniai aliejai ( maždaug 1% tabako masės ). Jie ir suteikia tabakui specifinį aromatą. Kai kurių rūšių tabako aromatas yra patrauklus, tam tikrais atvejais, specialiai apdorotas, jis yra toks malonus, jog net kai kurie nerūkantys žmonės mėgaujasi tabako kvapu.
Bjaurus kvapas atsiranda degant baltymams, kurie rūkymo metu suteikia nemalonaus skonio pojūtį. Baltymų kiekis priklauso nuo tabako rūšies, dėl to pirmą kartą užsirūkantys žmonės įvairiai reaguoja. Tomas Sojeris ir Džo rūkė prastos rūšies pypkinį tabaką, todėl rūkymas berniukus paveikė labai neigiamai. Šiuolaikinių rūšių tabakas labai švelnus, neretai su nedideliu balastinių medžiagų kiekiu, ir todėl pirmas užtrauktas dūmas negatyvios reakcijos vaikams nesukelia. Tuo labiau, kad dabar dažniausiai rūkomos ne pypkės, o cigaretės su filtru, kuris sulaiko dervingas medžiagas, kartumą ir iš dalies nikotiną. Be to, reikia pridurti, jog dabar retai kuris paauglys iškart surūko visą cigaretę, o pradedantys rūkoriai dažnai pasidalija vieną cigaretę tarpusavyje, rūkydami ją ratu. Kaip tik taip – rūkant nedaug ir nereguliariai – nejučiom atsiranda pats tikrasis tabako, nikotino poreikis.
Dėl ko atsiranda toks prieraišumas? Visų pirma dėl nikotino specifinio poveikio žmogaus organizmui.
Grynas nikotinas – tai skaidrus aliejingas aštraus skonio skystis. Būtent tokį skonį jaučia rūkantysis, traukdamas nuorūką, kurioje nusėda nikotinas. Cigaretės filtre gali susikaupti toks nikotino kiekis, kurio pakanka pelei nugalabyti. Faktiškai nikotinas yra toks pat toksiškas kaip ir vandenilio cianido rūgštis. Todėl neįpratusiam rūkyti žmogui daug surūkytų cigarečių gali sukelti sunkų apsinuodijimą, o kartais ir mirtį.
Nikotinas – tai nepaprastai stiprūs nuodai, labiausiai veikiantys nervų sistemą, virškinimą, taip pat kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemas. Neretai sakoma, jog vienas lašas nikotino nugalabija arklį. Taip, kad gyvulys žūtų, pakanka labai nedidelės nikotino dozės. Kalbant tiksliau, tai vieno lašo gryno nikotino pakanka nunuodyti trejetui suaugusių arklių, kurių kiekvienas sveria maždaug pusę tonos. Tokia tikroji nikotino nuodų galia.
Kaip pasireiškia apsinuodijimas nikotinu?
Labai tiksliai ir vaizdžiai stipraus apsinuodijimo tabaku simptomus aprašė L. Tolstojus apysakoje “Vaikystė. Paauglio metai. Jaunystė”: “Tabokos kvapas buvo labai malonus, bet burnoje buvo kartu ir gniaužė kvapą. Vis dėlto nenoromis ir gana ilgai traukiau į save dūmą, bandžiau pūsti žiedus ir užsitraukti. Greit visas kambarys prisipildė melsvų dūmų debesėlių, pypkė ėmė kriokti, karšta taboka šokinėti, aš pajutau, kad burnoje kartu ir truputį sukasi galva. Aš jau norėjau nustoti rūkęs ir tik pasižiūrėti į veidrodį su pypke, bet nuostabus dalykas, atsistojęs ėmiau svirinėti; kambarys ėmė suktis, ir, pažvelgęs į veidrodį, prie kurio vos įstengiau prieiti, pamačiau, kad mano veidas išbalęs kaip drobė. Vos spėjau kristi ant sofos, kai pajutau, kad man pasidarė taip šleikštu ir silpna, jog įsivaizdavęs, kad pypkė nuvarys mane į kapus, pasijutau mirštąs. Aš labai persigandau… ir baisiai skaudančia galva, nusilpęs, ilgai gulėjau ant sofos.”
Ir tai tik nuo vienos porcijos tabako dūmų. O jeigu dozė bus kiek didesnė, pradedantį rūkorių gali ištikti daug sunkesnė būklė ir, galimas daiktas, mirtis. Yra aprašytas atvejis, kai jaunuolis žuvo, surūkęs tik vieną cigarą! O jaunuolių mirties atvejų nuo didelių nikotino dozių ne taip jau reta. Ypač dažnai pasitaiko, kai rūkomos cigaretės kompanijoje susilažinus “kas daugiau”. JAV užregistruotas ne vienas mirties atvejis po cigarečių rūkymo “konkurso”. Panašiai pasitaiko ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Nicoje jauni prancūzai surengė varžybas, kas ištvermingesnis tabakui. Jaunuolio, surūkiusio daugiau už kitus, laukė specialus prizas. Tačiau, “nugalėtojas” jo negavo: surūkęs 60 cigarečių, jis mirė. Kiti kompanijos nariai buvo nugabenti į ligoninę stipriai apsinuodiję.
Kas negirdėjo apie daktarą Faustą ir jo amžiną palydovą Mefistofelį? Legendoje apie juodu buvo ir toks įdomus epizodas. Kai buvo atrasta Amerika, Faustas, lydimas Mefistofelio, pabuvojo Naujajame Pasaulyje. Ten jie aptiko daug įdomaus, taip pat ir neregėtų augalų, tarp jų – tabaką. Kaip visuomet viską žinantis Mefistofelis pareiškė:
– Naudinga žolytė, ne šiaip kokia varnalėša! Ji pradžiugins Senąjį Pasaulį. Kas bent kartą užsirūkys, tas netvers be šios pramogos. Daugiau nekalbės, kad tik mes, velniai, įkvepiame dūmus ir išpučiame juos pro šnerves. Ar neprisikimšus mudviem tabako pypkutės, gerbiamasis daktare?
– Nereikia. Kvailių žaidimas, – ryžtingai atsakė Faustas.
Aurima Dilienė
