Neslėpkime, kad nusegę sauskelnes dažnai visai neraukydami nosies įdėmiai ištyrinėjame jose esantį turinį. Kartais jis mums gražus, kartais – patinka mažiau… Kaip atpažinti nesveikus viduriukus, o kada jaudintis neverta?
Kokie viduriukai yra normalūs
X Mekonijus. Pirmomis dienomis naujagimis tuštinasi mekonijumi – tamsiai žalios spalvos išmatomis, kurios susikaupia mažylio žarnyne per visus devynerius buvimo mamos pilvelyje mėnesius.
X Pereinamosios išmatos. Kai kada mažylis gali tuštintis nedideliu kiekiu šviesiai žalių išmatų – jos vadinamos pereinamosiomis išmatomis.
X Subrendusios išmatos. Kai mamytės pieno gamyba susireguliuoja ir mažylis valgo tik mamos pienuką, jo išmatos subręsta. Tokios išmatos išlieka iki to laikotarpio, kada mažylį pradedamas primaitinti papildomai. Subrendusios išmatos yra geltonos spalvos, panašios į grietinę konsistencijos ir turi rūgusio pieno kvapą.
Kodėl viduriukai nesubręsta
Pasitaiko, kad vietoje subrendusių viduriukų kūdikis tuštinasi pereinamosiomis (žalsvos spalvos su gleivėmis) išmatomis. Tai lemia keletas priežasčių:
●”Alkio viduriukai” atsiranda tuomet, kai kūdikis nepakankamai pavalgo. Tai gali įvykti tuomet, kai motina turi mažai pienuko arba dėl tam tikrų priežasčių negali tinkamai maitinti. Kartais pats kūdikis negali gerai išžįsti.
●Netinkama mamos mityba, kai valgoma per daug vaisių ir daržovių, pieno produktų.
●Kūdikio žarnyno gleivinės uždegimas. Jis dažniau pasitaiko deguonies badą nėštumo ar gimdymo metu patyrusiems kūdikiams, nes nuo to labiausiai kenčia žarnyno gleivinė. Vėliau ji gana sunkiai atsikuria. Žarnyno gleivinę gali pažeisti ir mamos valgiaraštyje dominuojantys maisto priedų (konservantų, aromatinių medžiagų, dažiklių ir kt.) turintys produktai. Žarnynas gali būti pažeistas ir dėl mikrofloros pakitimų, kuriuos sukelia patogeniniai mikroorganizmai.
Kaip padėti mažyliui
Jeigu ilgą laiką kūdikio viduriukai nesusitvarko, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Jeigu kūdikis gerai priauga svorio ir ūgio, vadinasi, žarnyno apgyvendinimas gerosiomis bakterijomis vyksta šiek tiek lėčiau nei įprastai. Reikia atminti, kad žmogaus organizmas yra sudėtinga sistema, kur visi procesai vyksta individualiu tempu. Todėl nieko baisaus, jeigu krūtimi maitinamo kūdikio išmatos pirmąjį mėnesį vis dar lieka žalios ir gleivėtos. Net jeigu šis procesas užsitęsia ilgiau nei mėnesį, tai dar nereiškia, kad jį reikia aktyviai gydyti. Niekas dar nesugalvojo geresnio būdo „apsėti” mažylio žarnyną gerosiomis bakterijomis, nei tai padaro motinos pienas.
Gydyti reikėtų tik tuomet, kai kenčia vaiko savijauta: jį kamuoja stiprūs pilvo skausmai, pasireiškia alergija (bėrimai, niežėjimas), mažai priauga svorio ir ūgio. Tuomet imamasi priemonių:
●Koreguojama mamos dieta. Labai atidžiai išnagrinėjamas mamos valgiaraštis. Pirmiausia iš jo išbraukiamas per didelis vaisių ir daržovių kiekis, siūloma atsisakyti maisto priedais papildytų produktų, sintetinių polivitaminų, sumažinti pieno produktų ir kiaušinių vartojimą.
●Atliekami tyrimai – koprologinis ir žarnyno mikrofloros. Iš pirmojo galima spręsti apie virškinimą, žarnyno uždegimus. Antrasis padės rasti patogeninius mikroorganizmus. Jeigu tyrimo metu išauga auksinis arba hemolitinis stafilokokas, atliekamas mamos pieno tyrimas, nes šios bakterijos mėgsta apsigyventi pieno liaukose, iš kur ir patenka į pieną.
●Skiriamas gydymas. Jeigu mamos piene aptinkama patogeninių mikroorganizmų, pirmiausia ištiriama, kokiems antibiotikams jie bus jautrūs. Paskyrus antibakterinį gydymą mamytei, individuliai sprendžiama, ar mažylį toliau žindyti ar žindymą laikinai nutraukti. Išgydžius mamytę, dažnai susitvarko ir mažylio žarnynas. Tai patvirtina pakartotinis žarnyno mikrofloros tyrimas, atliekamas praėjus dviem trims savaitėms po mamos gydymo.
Balti grūdeliai
Pasitaiko, kad tėveliai kūdikio išmatose pastebi baltus grūdelius, kurie primena grūdėtąją varškę. Jeigu mažylis jaučiasi gerai, tai šis požymis rodo tik tai, kad jis persivalgo. Tai dažniausiai įvyksta tuomet, kai krūtis duodama vaikui nuraminti bet kada. Tai nieko baisaus, tiesiog dalis piene esančių riebalų ir baltymų nesuvirškinami, todėl išmatose atsiranda „nuosėdų”.
Jeigu mažylio svoris auga blogai, tai gali byloti apie fermentų stoką arba nepakankamą jų aktyvumą. Sunkesniais atvejais skiriami fementiniai preparatai.
Vandeningos išmatos
●Nevirškina angliavandenių. Kai kuriais atvejais mažylio išmatos būna daug skystesnės, vandeningesnės ir rūgštesnio kvapo nei įprastai. Jeigu vaikas pasituština ant medvilninio vystyklo, aplink išmatas galite pastebėti vandeningą dėmę. Be to, nedideliais kiekiais mažylis gali pasituštinti net pasišalinant iš žarnyno dujoms. Išmatos būna geltonos arba garstyčių spalvos. Šie požymiai pasireiškia, kai nepakankamai suvirškinami angliavandeniai, kurie „pritraukia” vandenį, todėl vaiko viduriukai būna skysti ir vandeningi.
●Kai trūksta laktazės. Mažylio organizmo veikla dažnai sutrinka dėl nevirškinamo pieno cukraus – laktozės. Tai atsitinka tuomet, kai fermentas laktazė nesusidoroja su per dideliu pieno cukraus kiekiu, patenkančiu su pienu. Šis sutrikimas vadinamas laktazės nepakankamumu. Ši būklė ne visada byloja apie fermento trūkumą. Viena priežasčių – per didelis pieno cukraus kiekis motinos piene, kurį lemia paveldimumas ar per didelis pieno produktų kiekis mamos racione.
Norint patvirtinti įtarimus, reikia ištirti mažylio išmatose esantį angliavandenių kiekį. Ar prireiks gydymo, sprendžiama atsižvelgiant į vaiko būklę: jeigu ji gera ir nekamuoja pilvo skausmai, jis priauga pakankamai svorio – jaudintis neverta. Tačiau jei mažylis priauga per mažai svorio, jį nuolat kamuoja diegliukai, reiktų sureguliuoti mamos dietą: atsisakyti šviežio pieno, mažiau valgyti raugintų pieno produktų. Jeigu šios priemonės nepadeda, vaikui galima duoti fermento laktazės. Jeigu vaikutis maitinamas mišinuku, geriau rinktis mišinį su mažesniu laktozės kiekiu.
Kai tuštinasi retai
1. Kada nesijaudinti. Krūtimi maitinamas mažylis paprastai tuštinasi beveik po kiekvieno maitinimosi, t.y. apie penkis–aštuonis, o kartais net dešimt kartų per dieną. Kartais pasitaiko atvejų, kai motinos pienas suvirškinamas beveik 100 proc., tuomet mažylis tuštinasi kartą per kelias dienas, pasitaiko ir kartą per savaitę. Bet toks atvejis laikomas normaliu tik tuomet, kai maitinamas tik motinos pienu mažylis normaliai vystosi, jo nekamuoja pilvo skausmai ir nėra kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai toks retas tuštinimasis būdingas trijų mėnesių mažyliams.
Mišinukais maitinamų vaikų viduriukai dažnai būna tirštesni, tamsesnės spalvos. Tokie mažyliai tuštintis turėtų ne rečiau kaip kartą per dieną, kitu atveju tai jau laikoma vidurių užkietėjimu.
2. Kai jau užkietėja. Viduriukai laikomi užkietėję tuomet, kai mažylis nesituština daugiau nei vieną parą (išskyrus aprašytus atvejus), taip pat negali savarankiškai pasituštinti arba tai daro labai sunkiai.
Maitinamo krūtimi mažylio viduriai užkietėja tik esant analinio sfinkterio spazmui arba dėl motinos dietos. Spazmo metu mažylis ne tik negali tinkamai pasituštinti, bet ir pašalinti dujų, todėl jį nuolat kamuoja skausmingos kolikos. Mažylis tuomet tuštinsis retai ir skystai. Šiuos negalavimus sukelia laktazės nepakankamumas ir gimdymo traumos, kurių metu pažeidžiami ne tik skeleto raumenys, bet ir sfinkterius įnervuojantys nervai.
Pasituštinti mažyliui padės dujų vamzdeliai, neurologo paskirti vaistai, gerinantys raumenų tonusą ar šalinantys kitus neurologinius sutrikimus. Tuo tarpu vidurius laisvinančios priemonės efekto neduoda. Maitinanti krūtimi mamytė turėtų peržiūrėti valgiaraštį: daugiau valgyti slyvų, persikų, gerti kefyro ir t.t. Dirbtinai maitinamų mažylių viduriukai užkietėja daug dažniau, nes mišinukus perdirbti nebrandžiai kūdikio virškinimo sistemai yra sunkiau. Tiek maitinant krūtimi, tiek mišinukais, patarti gydytojo galite išbandyti žvakutes su glicerinu, mikroklizmas „Mikrolaks”, „Dufalak” sirupą. O nuo šešių mėnesių amžiaus vaikų būklę pagerina papildomai duodama daržovienė.
Jolanta Kristanaitytė
