Informacijos apie rūkymo žalą netrūksta, tačiau kenksmingais cigarečių dūmais mėgaujasi vis daugiau žmonių. Statistika byloja, jog rūkyti vidutiniškai pradedama nuo 18 metų, o bent kartą gyvenime yra rūkę 65,8 proc. žmonių. Šiaulių apskrityje kasdien rūko 10,7 proc. moterų ir 43,1 proc. vyrų. Kasmet nuo ligų, kurias sukelia rūkymas, pasaulyje miršta 4 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad iki 2020 metų tokių mirčių padaugės iki 10 milijonų per metus.
Visuomenės sveikatos ugdymo centro direktorės pavaduotoja sveikatos ugdymui Asta Ivoškienė sako, jog šiuo metu įgyvendinamas rūkymo prevencijos projektas „Nerūkyk – verčiau sportuok!” yra vienas patraukliausių ir, anot specialistės, galbūt mažiausiai įkyrių. „Anksčiau žmonės buvo gąsdinami vienokiomis ar kitokiomis ligomis, neretai net mirtimi, tačiau dabar manoma, jog tokia prevencijos forma nėra efektyvi, – tvirtina specialistė. – Bauginimais nepagąsdinsi jaunimo, nes sveikais save laikantys vaikinai ir merginos nė nesusimąsto apie šio žalingo įpročio neigiamas pasekmes.”
Moterims rūkymas daug žalingesnis nei vyrams. Kodėl taip yra, tikslaus paaiškinimo dar nerasta, tačiau manoma, jog tam įtakos turi mažesnis nei vyrų plaučių tūris. Surūkius vienodą kiekį cigarečių, nuodingų medžiagų koncentracija moterims dėl mažesnio jų svorio yra didesnė. Deja, jeigu tarp vaikinų rūkymas pamažu tampa nebemadingu, tai tarp merginų – atvirkščiai. Liūdniausia, jog rūkančiųjų amžius kaskart vis jaunėja – moksleiviai pradeda rūkyti nuo 11-15 metų. Mūsų visuomenėje vyrauja ydinga nuostata apie rūkymą – nieko nebestebina, kai viešose vietose rūko paaugliai.
Dažniau rūko tie, kurie prasčiau save vertina, sunkiau mokosi, jaučiasi vieniši ar nesuprasti, neranda malonumą teikiančios veiklos, neturi šeimos suformuotos tinkamos vertybių sistemos. Jeigu namuose rūko mama ir tėtis, tai labai tikėtina, kad rūkys ir vaikai, nes jie labai greitai perima suaugusiųjų elgesio modelį. Ekspertai prognozuoja, kad mažiausiai vienas iš trijų dabar pradedančių rūkyti paauglių mirs anksčiau laiko.
Apribojimai skatina mesti rūkyti
Tabakas yra lengvai prieinamas jaunimui. Anot sveikatos ugdymo specialistės, net vaikai cigarečių gali įsigyti be jokio vargo. Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija ir Vengrija priklauso 12 šalių grupei, kuriose yra daugiausia rūkančių jaunuolių. Kitose Europos šalyse tabako prieinamumas yra ribojamas. „Teko kalbėtis su vyriškiu, darbo reikalais vykusiu į Islandiją, – pasakoja specialistė. – Norėdamas nusipirkti cigarečių, jis sustojo prie degalinės ir labai nustebo, kai, užėjęs vidun, niekur nematė rūkalų. Pavažiavęs tolėliau, užsuko į kitą degalinę, tačiau ir čia cigarečių lentynose išdėliota nebuvo. Pasiteiravus pardavėjos, kur galima nusipirkti rūkalų, ši ištraukė pilną stalčių. Tad nors pasirinkimas ir labai didelis, bet jis nekrinta į akis, o tai ypač svarbu jaunam žmogui.”
Europos šalyse atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog būtent cigarečių akcizų padidinimas efektyviai sumažino jų vartojimą. Šiuo metu diskutuojama, jog tabako ir alkoholio prieinamumą padėtų sumažinti specializuotos prekybos vietos. „Tai būtų panašu į sekso reikmenų parduotuvę, – sako specialistė, – į kurią neileidžiami jaunesni negu nustatyto amžiaus asmenys. Be to, kai žmogus susiduria su kokiais nors apribojimais, dažniausiai atsisako eiti sudėtingesniais keliais. Deja, kol bus įgyvendinta ši idėja, praeis nemažai laiko. Dabar mes džiaugiamės cigarečių akcizo padidinimu, nes tai yra labai didelis žingsnis siekiant paskatinti rūkančiuosius atsisakyti šio žalingo įpročio.”
Dar kartą apie rūkymo žalą sveikatai
Paradoksas: jeigu paklaustume rūkančių žmonių, ar rūkymas kenkia sveikatai, tai didžioji dalis jų atsakytų teigiamai. Visų pirma rūkymas sutrikdo daugybę mūsų sveikatos funkcijų – nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet per anksti miršta daugiau kaip 7 000 gyventojų. Cigaretės „vagia” vitaminus: paskaičiuota, jog viena surūkyta cigaretė organizme sunaikina 25-100 mg vitamino C. Rūkaliai iš maisto pasisavina žymiai mažiau vitaminų A, E, B12, beta karotino, folio rūgšties, seleno, kalcio bei cinko. Rūkančiuosius tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas, jie 2,5 karto dažniau serga kvėpavimo takų ligomis. Nustatyta, kad rūkantiems žmonėms sutrinka normali odos reakcija į peršalimą, kaip, beje, ir pati kraujo apytaka odoje. Įrodyta, kad sutrikusi kraujo apytaka odoje išlieka net ir tuo tveju, kai rūkalius susilaiko nerūkęs 1-2 dienas, vadinasi, rūkančių žmonių kraujagyslių sienelės yra susiaurėjusios.
Nors visi žinome, jog rūkymas sukelia plaučių vėžį, tačiau reta jauna rūkanti moteris nutuokia, kad rūkydama padidina riziką susirgti gimdos ar gimdos kaklelio vėžiu. Rūkančios moterys sunkiau pastoja arba būna nevaisingos. Jos dažniau patiria nėštumo bei gimdymo komplikacijas. Rūkančių motinų kūdikiai dažniau gimsta neišnešioti, jų svoris vidutiniškai 200-300 g mažesnis už nerūkančios motinos naujagimio svorį. Rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, be to, kenksmingos medžiagos su pienu patenka į vaiko organizmą.
Trūksta tik paskatinimo
Sveikatos ugdymo specialistė sako, jog Lietuvos gyventojai yra linkę atsisakyti įpročio rūkyti: 22,6 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo rūkyti, 6,3 proc. dar nemėgino mesti, bet norėtų tai padaryti. 5,3 proc. rūkančiųjų teigia niekada nebandę ir neketinantys mesti rūkyti. Statistikos duomenimis, iš metusiųjų rūkyti 60 proc. vėl griebiasi cigaretės mažiau nei po trijų mėnesių. Rūkymas yra ne tik įprotis, bet ir priklausomybė nuo nikotino, todėl mesti rūkyti nėra lengva. „Žalingo įpročio atsikratyti trukdo įsivaizdavimas, jog to padaryti neįmanoma, todėl neretai rūkantiesiems tereikia tik paskatinimo liautis žalojus save ir rodžius netinkamą pavyzdį vaikams. Elementarią pagalbą galėtų pasiūlyti šeimos gydytojai, – sako specialistė. – Tereikia pasiteirauti, ar žmogus rūko, ir išgirdus teigiamą atsakymą paklausti, ar jis nenorėtų mesti. Galbūt tuomet žmogus susimąstys: kodėl nepabandžius?”
siauliaiplius.lt
