Natūralūs opijatai (opijus, morfijus,kodeinas ir kiti) išskiriami iš daržo aguonos (Papaver somniferum). Visai nesudėtinga morfijų paversti pusiau sintetiniu mišiniu – heroinu. Sintetiniai opijatai – fentalinai, ketobemidonas ir buprenorfinas taip pat priskiriami prie opijatų.
Opijus – išdžiūvusių daržo aguonų galvučių pieninės sultys. Augalui nužydėjus, galvutė įrėžiama peiliu. Sultys (lateksas) renkamos po 12-15 valandų. Originalus lateksas yra pieno baltumo, tačiau dėl sąlyčio su oru paruduoja arba pajuoduoja, yra specifinio skonio ir kvapo.
Opijuje yar keli alkaloidai, svarbiausias iš jų – morfijus. Morfijaus kiekis opijatuose svyruoja nuo 5 proc. iki 20 proc. Kiti svarbūs alkaloidai – narkotinas, kodeinas, papaverinas ir tebainas. Likusi masė – iš vandens, mineralinių ir organinių mišinių: rūgščių, cukraus, vaško ir kitų.
Rūkyti skirtas opijus perdirbamas malant, tirpinant vandenyje, kaitinant ir filtruojant. Ilgiau kaitinant išgaruoja vanduo. Perdirbtas opijus yra juodos spalvos, blizgus. Jam būdingas tas pats kaip ir neperdirbto opijaus kvapas ir skonis. Opijus paprastai vartojamas rūkant, tačiau jį taip pat galima ryti, gerti ar švirkšti. Medicinoje anksčiau opijatai buvo vartojami skausmui malšinti, kosuliui bei viduriavimu gydyti.
Opijaus ekstraktas („kaifas”, „širka”) išgaunamas iš daržo aguonų sulčių, kuriose yra natūralių opijatų. Sultys renkamos iš dar nepradėjusių žydėti aguonų lapų arba iš nužydėjusių aguonų galvučių. Lapai arba galvutės įpjaunamos ir įpjovimo vietose padedami tvarsčių gabaliukai, kad surinktų išsiskiriančias sultis (šviesiai rusvos, rudos spalvos). Tvarsčių gabaliukai yra išverdami vandenyje, nuoviras išgarinamas, o likusios nuosėdos su plutele apdorojamos acto rūgšties anhidridu ir, atskiedus jas vandeniu bei nufiltravus, gaunamas opijaus ekstraktas, kuris ir yra vartojamas. Opijaus ekstraktas taip pat gaunamas iš sudžiūvusių aguonų stiebelių, kurie iš pradžių apdorojami acetonu, o po to acto rūgšties anhidridu, kol gaunamas tinkamas vartoti skystis.
Morfijus gaminamas iš opijaus ekstrakto. Grynas morfijus – balti ar gelsvi skaidrūs milteliai. Tradiciškai gaminant milteliai užteršiami, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Gamybai naudojama organinė rūgštis (paprastai askorbino, citrinos arba vyno rūgštys, acto rūgšties anhidridas).
Metadonas (metadono hidrochloridas ir kiti) – grynai sintetinė medžiaga, vartojama kaip tradicinių opijatų pakaitalas. Ji buvo sukurta Antrojo paasaulinio karo metu. Gaminama švirkšti ir gerti tinkamo tirpalo pavidalu, taip pat tabletėmis. Šiam tikslui ypač tinka, nes medžiaga veikia ilgai (8-12 valandų).
Metadonas vartojamas palengvinti nuo opijatų mėginančių atprasti vartotojų abstinencijos simptomus ir ilgalaikiams opijatų vartotojams gydyti. Šis gydymo būdas mažina heroino troškimą, o pavartoję asmenys nejaučia „kaifo”. Taigi heeroino troškimas sumažinamas, o narkomanui atsiranda galimybė gryžti į visuomenę. Gydant metadonas paprastai maišomas su gėrimu (pavyzdžiui su apelsinų sltimis), kurio duodama kartą per dieną griežtai prižiūrint. Yra pacientų, kuriems gydymas padeda, tačiau dėl to daug ginčijamasi. Švirkščiamas metadonas sukelia euforiją, todėl didelio masto metadono programoms būdingas metadono „nutekėjimas”, tai yra metadonas nelegaliai parduodamas programoje neregistruotiems narkomanams. Taip pat egzistuoja nelegali metadono tablečių rinka.
Vartojimo būdai
Metadonas paprastai geriamas tabletėmis ar kaip skystas tirpalas. Piknaudžiaujant kitais sintetiniais opijatais, tabletės paprastai geriamos, tirpalai švirkščiami. Opijus rūkomas naudojnt specialias pypkes-kaljanus. Taip pat geriamos jo tabletės ar tinktūra. Morfijus dabar dažniausiai švirkščiamas.
Opijatų intoksikacinis poveikis
Medicinoje opijatai vartojami, kaip analgetikai, dozė apskaičiuojama tokia, kad numalšintų skausmą, tačiau nesukeltų priklausomybės. Nepaisant to, pasitaiko, kad ligoninėje morfijumi gydyti pacientai apibūdina vaisto poveikį, kaip „plaukimą tarp lengvų debesėlių, kur viskas ramu ir saugu, nėra skausmo ir nerimo”. Kai morfijus vartojamas ne medicinos tikslais, siekiama stiprios intoksikacijos ir smarkaus euforijos poveikio, nuo tokios „patirties” atsiranda priklausomybė.
Visų opijatų intoksikacinis poveikis panašus:
- palaimos antplūdis arba šilumos jausmas pilve;
- gerovės jausmas ir euforija;
- sąstingis, atlėgsta skausmas;
- jausmas, kad esi kapsulėje ar nepastebimas;
- pakitęs laiko ir atstumo suvokimas;
- nerišli kalba ir sutrikusios raumenų funkcijos;
- sutrikusios organizmo funkcijos;
- perdozavus: gali ištikti mirtis dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus.
Opijatų intoksikacija
| Fiziniai požymiai | Psichiniai požymiai |
|
|
Tik pradėjus vartoti ar atsitiktiniais atvejais:
Tik pradėjus vartoti pirmiausia slopinama smegenų veikla. Tai žmogų gali padaryti mieguistą, nejaučiantį nerimo ir skausmo. Kadangi opijaus ekstraktas dažniausiai vartojamas injekcijų būdu, atsiranda perdozavimo pavojus.
Vartojant nuolat ilgesnį laiką:
Norint pasiekti vienodą efektą, reikia vis didesnės dozės. Žmogus psichologiškai ir fiziškai tampa priklausomas nuo narkotikų.
