Prieš trisdešimt devynerius metus, būdamas Kauno medicinos instituto trečio kurso studentas, atlikinėdamas praktiką Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, parašiau į miesto laikraštį savo pirmąjį straipsnį apie rūkymo žalą.
Vakar, laukdamas autobuso, stebėjau vaizdelį: jauna mokinukė traukė cigaretės dūmą taip godžiai įtraukdama ir išpūsdama, kad ilgai negalėjau atsitokėti. Kur veda žmoniją rūkymo epidemija? O ypač kai tai daro vaikai ir paaugliai?
Būriai rūkančių vaikinų ir dar daugiau merginų! Negi jiems mokyklose niekas neaiškina apie rūkymo žalą? Iš tikro jau vaikų darželiuose reikėtų apie tai kalbėti ir rodyti vaizdingas pasekmes.
Todėl pajutau, kad privalau dar kartą, po trisdešimt devynerių metų, priminti visuomenei apie rūkymo žalą.
Kodėl taip sunku mesti rūkyti?
Kaip žinoma, tabako dūmuose yra nikotino. Tai cheminė medžiaga, kuri yra trumpalaikis psichostimuliatorius. Šios medžiagos poveikis yra panašus kaip ir smegenų išskiriamos medžiagos acetilcholino. Nikotinas sukelia trumpalaikį atminties ir koncentracijos pagerėjimą. Todėl jis, palaipsniui „išstumdamas” acetilcholiną, labai greitai sukelia priklausomybę.
Dirbantieji protinį darbą rašytojai, dailininkai, mokslininkai, kompozitoriai dažniausiai būdavo vaizduojami su cigarete ar pypke dantyse. Tai darė įspūdį jaunimui. Vaikai jau nuo dvejų metukų važinėdavo triratukais įsikandę tėvų pypkes ar cigaretes!
Šių eilučių autorius pats gavo pylos nuo tėvo, kam sugraužė (tuo metu kalėsi pirmieji dantukai) geriausias tėvo pypkes.
Rūkymo priežasčių daug. Pagrindinės – rūkalų reklama, įkvepiantis įvaizdis, aplinkinių įtaka, masinės priverstinės žmonių gyvenimo vietos, tautiniai-socialiniai veiksniai.
Poveikis sveikatai
Dar 1795 m. Samuelis Tomas Fon Zemeringas JAV paskelbė duomenis apie pypkę rūkančiųjų lūpų vėžį. 1929 m. vokietis Fritz Lickint pranežė apie rūkymo ir plaučių vėžio ryšį. 1964 metais, remiantis 7000 mokslininkų pranešimais, JAV vyriausybė įpareigojo tabako gamintojus ant tabako gaminių klijuoti įspėjimus apie žalą sveikatai. Pas mus tokie perspėjimai atsirado tik nepriklausomybės metais.
Rūkymas yra pripažintas daugelio plaučių ligų: lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos, plaučių vėžio – priežastis. Rūkantieji plaučių vėžiu serga dešimt kartų dažniau negu nerūkantieji.
Mirtingumas nuo rūkymo yra didesnis tų, kurie surūko daugiau cigarečių per parą, kurie anksčiau pradėjo rūkyti, giliau įkvepia dūmus, surūko cigaretės galinį trečdalį.
Rūkaliams didesnė rizika yra chirurginių operacijų metu, kai taikoma bendrinė anestezija, nes operacijos metu gydytojams teikiama apgaulinga informacija, kad operuojamojo kraujuje yra daugiau deguonies negu iš tikrųjų.
Mitai apie rūkymą
1. Rūkymas „ramina nervus, gelbsti nuo stresų”. Iš tikrųjų tabako sudėtinės dalys tik laikinai slopina centrinės nervų sistemos centrus. Reikia vis iš naujo papildyti nikotino atsargas kraujuje, ir taip susidaro uždaras ratas.
2. Rūkantieji „numeta svorio”. Tabakas slopina alkio centrus, bet „dovanoja” skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą.
3. Cigaretė sušildo. Nikotinas sutraukia kraujagysles – neva laikinas šiluminis efektas?
4. Daugybė žmonių rūko ir ilgai gyvena. Dabar įrodyta, kad tabako dūmai sunaikina geną, kuris saugo nuo vėžio. Todėl tai kiekvienam individualiai tik laiko klausimas.
5. Sumažinus surūkytų cigarečių skaičių per parą, pavojus susirgti plaučiu vėžiu sumažėja. Dalinai taip, bet yra kitų komplikacijų, kenkiančių sveikatai.
Iš asmeninės praktikos
Rūkantys vyrai dėl kraujagysles siaurinančio nikotino poveikio patiria erekcijos sutrikimus. Nikotinas daro neigiamą poveikį spermatogenezei ir sukelia nevaisingumą.
Rūkančios moterys nebepatiria orgazmo, joms sunkiau pastoti.
Rūkalių dantys rudi, sugedę.
Į rūkymo prevencijos priemonių sąrašą siūlau įtraukti reguliarų jaunimo švietimą, nepakantumo rūkantiems sudarymą, visišką rūkymo uždraudimą viešose vietose: parkuose, paplūdimiuose. Nerūkantiesiems turi būti suteikta pirmenybė stojant į mokymo įstaigas, į darbą.
