Apie stresą, jo priežastis, išsivystymo mechanizmą, juntamus simptomus bei įtaką sveikatai parašytas ne vienas straipsnis. Apie tai daug kalbama įvairiose laidose, susitikimuose. Tačiau „stresas” pastaraisiais metais tapo vienu iš labai dažnai netinkamai vartojamų žodžių, nes beveik visi skundžiasi „savo stresais”. Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas „stresas”, pavyzdžiui, galvos skausmai, transporto nepatogumai, darbo krūvis, pamokų ruoša, jaunatviniai spuogai, eilė prie parduotuvės kasos ir t.t. „Stresu” skundžiasi ir keliuose darbuose dirbantis tarnautojas, ir namų šeimininkė, ir mokyklos pradinukas… „Stresą” būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai „stresu” vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Taigi, kiekvienas „stresu” vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai. Kitaip tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Kasdieninėje kalboje „stresu” vadinama viskas, kas nemalonu, kas gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir kiekvieno iš mūsų gyvenime. Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį vartodami…
Ir vis tik, kas mums asmeniškai kiekvienam yra stresas, ir kokios jo priežastys? Teoriškai streso „sukėlėjai” yra skirstomi į vidinius (pvz., nesėkmės, baimė, nemalonūs fiziniai pojūčiai ir pan.) ir išorinius (pvz., gyvenimo įvykiai, šeimyninė ar darbo situacija, visuomeniniai pokyčiai ir pan.) stresorius. Stresą gali sukelti daugybė priežasčių, tačiau kiekvienam iš mūsų jos yra skirtingos. Tai, kas žmogui sukelia stresą, lemia jo asmenybė, požiūris į gyvenimą, gebėjimas spręsti problemas. Taigi, kas vienam žmogui kelia stresą, kitam gali pasirodyti visai nesvarbu ar net priimtina.
Kaip elgiasi žmogus, esant, jo nuomone, stresinėms aplinkybėms? Dažniausiai pasinaudoja išmėginta, rutinine veikimo strategija ir patirtimi, nes sugebėjimas galvoti ir kūrybingumas lieka nuošaly. Kitaip sakant, redukuojama paprastais taip – ne sprendimais, todėl dažnai daromos klaidos ir patiriamas nusivylimas, dėl ko įtampa dar labiau padidėja…
Dažnai įsisukę į darbo ir gyvenimo rutiną, net nesusimąstome, kad paprastais veiksmais savo kasdieniniame gyvenime galime sumažinti stresą. Visai išvengti streso neįmanoma, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo nemalonumų, jaudulį keliančių įvykių, įtampos ar pavojų. Tačiau neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti arba jas sumažinti padidinus atsparumą stresui, t.y. siekiant labiau pažinti save ir keičiant pasaulėžiūrą, įpročius, pozityviai mąstant ir laikytis sveikos gyvensenos nuostatų.
UŽDUOTIS: SAVĘS STEBĖJIMAS. Stebėkite save keletą dienų (gal net keletą savaičių) ir pasižymėkite kuo daugiau situacijų, kuriose Jūs jautėte įtampą. Pabandykite rasti kažką bendro tarp šių situacijų (ar pastebite tam tikrus dėsningumus?). Kokius dirgiklius pastebite, kuriuos galite pavadinti „vidiniais”, o kuriuos „išoriniais”? Tai daryti pradėkite tuoj pat, nieko nelaukdami ir neatidėliodami.
PRATIMAS: 10 MIN. SAU! Jūs privalote kasdien paskirti po 10 min. sąmoningam „atsijungimui”. T.y, Jūs kasdien privalote surasti 10 min. sau, kurių metu, taikydami elementarias atsipalaidavimo priemones (pvz.: ramios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimas, arbatos puodelis ir t.t.) pabūsite su savimi. Tai, ką darome 21 -ą kartą iš eilės, tampa įpročiu… Įprotis atsipalaiduoti įveikiant stresą – būtinas.
Kauno psichoterapijos centras, VŠĮ
Raudondvario plentas 164A, Kaunas
Tel. (617) 02808
