Pasiruošimas slaugai namuose gali kainuoti daugiau, nei tikimasi. Ypač, jei slaugyti ruošiamasi keliomis ligomis sergantį asmenį. Specialistai išsamiai pataria, kokioms situacijoms reikia pasiruošti, planuojant slaugyti ligonį namų sąlygomis.
Dažnai klaidingai manoma, kad palaikomajam gydymui namuose tiks ta pati aplinka kaip ir sveikiems žmonėms. Tačiau pagyvenusiems, ligotiems asmenims prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialaus patalpų įrengimo, specialių įrenginių. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku sugirdyti ar suleisti vaistus. Slaugos įstaigoje tokių pacientų priežiūra ir slauga užtikrinama visą parą, todėl artimieji nėra priversti mesti darbo ar samdyti prižiūrintį žmogų. „Sunkiam ligoniui reikia pritaikyti ne tik kelis pavienius kambario elementus, bet dažnai ir perorganizuoti visą kambario išplanavimą: įrengti laikiklius, turėklus, suplanuoti slaugomo asmens judėjimo trajektoriją iki tualeto, dušo, kartais tenka atsižvelgti net ir į šviesą, kuri patenka į kambarį ir kuri gali suerzinti ligonį ir taip pabloginti bendrą savijautą“, – pasakoja Rūta Mačiulytė,reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytoja. Net įsigijus visus būtinus daiktus, reikia nepamiršti, kad sunkiam ligoniui šiais įrenginiais ir daiktais dar reikės nuolat padėti naudotis.
Psichologinė kaina
Slauga namuose brangesnė ne tik materialine, bet ir moraline prasme. Laikas, kantrybė ir pozityvus nusiteikimas – dalykai, kurie neretai dingsta iš gyvenimo, kai tenka rūpintis sergančiuoju. Anot slaugos centro „Gemma“ gydytojos, artimieji dažnai praranda savo paties gyvenimus, nes nebėra kada pailsėti po darbų, pabūti su vaikais, praleisti laiką niūrių minčių nekeliančioje aplinkoje. Ligoniai visada jaučia susierzinusį žmogų. Ir jei tą daryti tenka nuolat, grįžus iš darbo, savaitgaliais, dieną ir naktį – malonus bendravimas, išklausymas, būtinybė išlikti ramiam dažnai pasilieka užmarštyje. Slaugos ligoninėje darbuotojai dirba pamainomis, todėl kaskart jūsų artimuoju rūpinsis būdami žvalūs, visada stengsis išklausyti, ieškos problemų sprendimų ir net ir stresinėje situacijoje elgsis ramiai ir apgalvotai – toks jų darbas. Svarbu prisiminti, kad be pareigos rūpintis tėvais, dar yra pareiga ir pačiam gyventi savo gyvenimą. Specialistai pataria ruoštis ne tik artimųjų, bet ir savo senatvei. Jie pataria saugoti psichinę sveikatą, t. y. rūpintis artimaisiais, juos slaugyti, išlydėti, bet ne aukotis dėl jų.
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytoja Rūta Mačiulytė primena, kad pasiryžusiems slaugyti namie reikia pasiruošti ir sergančio artimojo priekaištams, kaltinimams, kad neva jį blogai prižiūrite, tinkamai nesirūpinate. Jei viduje esate tikri, kad gerai prižiūrite ligonį, jaudintis dėl laikino sergančiojo nepasitenkinimo nevertėtų. „Ligoniai, būdami vieni, išgyvena didelį vienatvės jausmą, juos užplūsta sunkios mintys apie praeitį ir ateitį, ir, norėdami to išvengti, jie siekia, kad jūs būtumėte kartu visą laiką, nepaliktumėte jų vienų nė minutei. Artimųjų slaugai reikia skirti daug laiko, bet neatiduoti viso savęs“, – primena gydytoja.
Dažnai priimti ligą reikia padėti ne tik sergantiesiems, bet ir ligonio artimiesiems, kurie patys negali susitaikyti su sergančiojo liga, vengia kalbų apie ligos prognozę ir mirtį, kai ligonis ar senas žmogus nori apie tai pakalbėti. Visada norisi matyti artimuosius sveikstančius, stiprius, bet gyvenimas ne visada vyksta pagal planą ir norus.
Kitų artimųjų įtraukimas į slaugą gali ne tik palengvinti naštą, bet ir suartinti šeimą. Daug padėti gali samdomi žmonės ir slaugos įstaigos, kurie perims dalį naštos, be to, ligonis nesijaus toks vienišas. Medikė akcentuoja, kad svarbiausia yra tai, jog slaugomam žmogui naujoje aplinkoje būtų gera, kad jis nesijaustų paliktas ir atstumtas.
