Meniskai – kremzlinės pusmėnulių formos struktūros, įsiterpusios tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių, atlieka gana svarbų vaidmenį sudarant tinkamą biomechaninę aplinką sąnario judesiams. Jie ypač reikšmingi atliekant sukamuosius judesius. Sąnario apkrovos metu meniskai padidina kremzlės kontaktinius paviršius, tuo būdu sumažina apkrovą sąnarinei kremzlei.
Deja, meniskai yra ir viena iš dažniausiai pažeidžiamų kelio sąnario struktūrų. Ne visada plyšus meniskui būna pakankamai aiškūs simptomai: ūmus skausmas, sąnario funkcijos sutrikimai bei „blokavimai” (lankstomas sąnarys užsikerta kokioje nors padėtyje). Kartais palyginus nedidelis skausmas, atsiradęs traumos metu, praeina per kelias dienas ar per 1-2 savaites, ir žmogus į tai nekreipia daug dėmesio, kol sąnario skausmai nepradeda kartotis, stiprėti ir palaipsniui trikdyti normalų gyvenimą.
Tokiais atvejais dažnai diagnozuojama jau nebe vien tik menisko pažeidimas, bet ir dėl to atsiradę kaulų sąnarinių paviršių sužalojimai, kremzlės susidėvėjimai ir pan. Todėl daug geriau, kai pacientas kreipiasi į gydytoją, kol dar šių tolesnių menisko sužalojimo pasekmių nesulaukė. Chirurginės operacijos, kurios metu, atlikus platų pjūvį atveriamas sąnarys, ir sužalotas meniskas pašalinamas, jau nueina į istoriją.
Jas pakeitė artroskopinės operacijos, kurių metu į sąnarį įsiskverbiama pro miniatiūrinius pjūvelius (angutes) ir gydomosios procedūros specialiais manipuliatoriais atliekamos stebint vaizdą ne tiesiogiai, o monitoriuje. Atrodo, netrukus istorijon nueis ir vienas iš labiausiai įprastų sužaloto menisko gydymo būdų – menisko šalinimas. Vis dažniau prabylama apie tai, kad meniskas – labai svarbi kelio sąnario struktūra, ir, jį pašalinus, po metų kitų sąnaryje neišvengiamai ima vystytis nepageidautini reiškiniai. Jų pasekmė – kelio artrozė (susidėvėjimas, kremzlių sunykimas). Todėl pastaruoju metu vis labiau populiarėja naujo tipo operacijos, kurių metu stengiamasi sužalotą meniską atnaujinti, susiūti, o ne pašalinti.
Tokias operacijas jau atlieka ir kai kurie mūsų šalies specialistai. Žinoma, ne kiekvieną sužalotą meniską galima rekonstruoti. Ypač tai sudėtinga, jei trauma jau gana sena ir sužalotas meniskas apnykęs, susidėvėjęs. Antra vertus, pasveikimo laipsnį didele dalimi lemia antriniai sąnario pakitimai, išsivystę dėl sužaloto menisko pakartotinių įstrigimų sąnaryje, sąnario biomechanikos pakitimų ir pan.
Vis dėlto norisi tikėti, kad, tobulėjant diagnostikos ir gydymo galimybėms ir – svarbiausia neišvengiamai didėjant žmonių susirūpinimui savo sveikata, ateityje turėtų mažėti sunkiai judančių žmonių dėl senų, laiku nesugydytų arba nepakankamai kokybiškai gydytų kelio sąnario traumų.
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
