Jums patinka tatuiruotės? O kokios norėtumėte? Drugelio ant nugaros ar ko nors intymiau? Tačiau ar viską žinote apie tatuiruotes? Šis straipsnis jūsų įsivaizdavimą apvers aukštyn kojomis ir piešinių ant kūno galite niekada nebenorėti. Jei tik nebijote sužinoti tiesos.
O tiesa labai nemaloni: tatuiruočių dažai visam gyvenimui nusėda ne tik mūsų odoje, bet ir limfmazgiuose… Ir tai tik vienas nemalonus šio kūno papuošalo aspektas. „Sugihara“ Grožio Terapijos ir Chirurgijos Klinikos gydytoja dermatologė Jolanta Žilienė, jau 18 metų šalinanti tatuiruotes, pateikia šokiruojančius faktus apie piešinių ant kūno darymo virtuvę ir jų poveikį mūsų organizmui.
Kas vyksta jūsų kūne, kai meistras kuria piešinį
Tatuiruotės darymas yra skausminga procedūra, tačiau ko žmonės nepadaro dėl grožio. Gulėdami „po meistro adata“ jie dažniausiai nerimauja dėl to, ar piešinys gausis toks, kokio norėjo. O kaip į šią meno invaziją reaguoja organizmas?
„Tatuiravimo metu pažeidus odos paviršių, į gilesnius odos sluoksnius įterpiamas pigmentas. Profesionalai tatuiruotėms daryti naudoja specialią elektrinę adatinę įrangą, kuri atlieka iki 3000 tūkst. dūrių per minutę ir pasiekia kelių milimetrų gylį. Oda subadoma labai tankiai, ir kiekvieno dūrio metu suleidžiama dažų porcija. Kitaip tariant, oda sumaitojama taip, kad gaunama savotiška su dažais sumišusi pažeistų audinių masė. Organizmo imuninis atsakas vystosi iš karto. Į pažeidimo židinį suplūsta imuninės ląstelės, kurios bando pasiglemžti dažus ir juos transportuoti į regioninius limfmazgius. Dažai limfmazgiuose aptinkami jau po 15 minučių. Po mėnesio visi odoje likę dažai jau būna „užrakinti“ specifinėse odos ląstelėse ir niekur nebecirkuliuoja. Ten jie lieka visam laikui, taip užtikrindami tatuiruotės stabilumą“,- pasakoja J. Žilienė.
Specialistės teigimu, reaguodami į svetimą medžiagą limfmazgiai gali padidėti. Tuomet sunerimęs žmogus kreipiasi į gydytoją – juk esame įpratę, kad padidėję limfmazgiai signalizuoja apie infekciją arba dar rimtesnę – onkologinę ligą. „Aptikus padidėjusius limfmazgius, gydytojai pirmiausiai tiria dėl infekcijos. Jos neradus, ieškoma kitų, onkologinių ligų, galėjusių sukelti metastazes. Kartais, pašalinus pajuodusį limfmazgį, išsigąstama melanomos…tačiau jį ištyrus paaiškėja, kad jame paprasčiausiai susikaupę juodi tatuiruotės dažai. Paskutiniu metu daugėja pranešimų apie klaidingai nustatytas melanomos metastazių diagnozes. Todėl kūno puošybos mėgėjams būtų pravartu žinoti, kad padarius tatuiruotę limfmazgiai gali padidėti ir apie tai informuoti gydytoją“,- perspėja dermatologė.
Ką slepia dažai „iš interneto“
Gydytojos J. Žilienės teigimu, didžiausias paradoksas yra tai, kad pačios tatuiruočių darymo procedūros yra reglamentuojamos, kad būtų atliktos saugiai, tai yra steriliai, vienkartiniais įrankiais, tačiau dažų kokybės praktiškai neįmanoma sukontroliuoti. „Pati dažo cheminė sudėtis iš tikrųjų yra sunkiai įvertinama. Gamintojų yra be galo daug ir tų dažų įvairovė yra didelė. Dažnai jie yra įsigyjami internetu ir realiai nei tatuiruočių meistras, nei klientas nelabai žino, kokias chemines medžiagas gauna. Ir tai yra medžiagos, kurios ne užtepamos, o sušvirkščiamos. Gaila, kad prieš darydami tatuiruotę apie tuos dalykus žmonės dažniausiai nepagalvoja“.
Specialistė pataria, jei jau nusprendėte daryti tatuiruotę, venkite raudonos (ji sukelia daugiausiai pašalinių reakcijų – alergijų, granulomų) ir geltonos, kuri sukelia alergines reakcijas veikiant UVS. Pasidomėkite chemine dažų sudėtimi, pasiklauskite meistro, ar dažų sudėtyje nėra geležies oksido, nes tai ateityje gali sukelti nepatogumų, pavyzdžiui, atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. „Darant šį tyrimą būtina nuimti visus metalinius papuošalus, nes metalas reaguoja į magnetą. Jei tatuiruotei naudoti geležies oksido turintys juodi dažai, natūralu, kad toje vietoje taip pat bus reakcija – atsiras deginimo pojūtis, sudirgimas.
Na ir, žinoma, limfmazgiai. Magnetinio rezonanso tyrimo metu dažus sukaupę limfmazgiai matomi padidėję ir ryškesni. Jei šis tyrimas buvo skiriamas dėl, pavyzdžiui, krūties ar kiaušidės vėžio, tokie limfmazgiai klaidingai gali būti palaikyti metastazėmis. Tuomet bus klaidingai nustatyta diagnozė ir pasirinkta neteisinga gydymo taktika“,- aiškina gydytoja ir rekomenduoja perspėti gydytoją apie turimas tatuiruotes, kad būtų išvengta tokių diagnostikos klaidų.
Kodėl šios problemos nerūpi tatuiruočių meistrams ir turėtų rūpėti jums
J. Žilienė nesistebi, kad šie dalykai nerūpi tatuiruotes darantiems meistrams – jie yra „tiesiog menininkai“ ir neturi reikiamų medicininių žinių. Tačiau stebina tai, jog mados šauksmas yra toks stiprus, kad žmonės nesusimąsto apie pašalinius tokių kūno puošmenų poveikius. O gal tiesiog trūksta informacijos?
„Man yra keista, kad šiais laikais, kai žmonės laikosi sveikos gyvensenos principų, ieško, kaip saugiau ir efektyviau pailsėti, kaip sveikiau ir saugiau maitintis, kaip išvengti daugybės konservantų ir šlakinių medžiagų, užterštumo ir t. t., tuo pačiu metu į savo organizmą negalvodami įveda medžiagas, kurių iš ten pašalinti nebegalima ir kurių poveikis organizmui iki galo neištirtas. O kaip jums sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žmogus su tatuiruote? Manau, tai tiesiog informacijos stoka. Todėl matau prasmę šia turima informacija pasidalinti. Sutinku, kad tatuiruotės estetinė vertė labai svarbi. Tai asmenybės saviraiškos forma. Tačiau ar tai tikroji vertė? Ar tai nėra sveikatos sąskaita? Deja, šiandien dar ne į visus klausimus turime atsakymus, todėl kai kas dar lieka šešėlyje. Gaila, kad tai praslysta darant sprendimą“,- nerimauja dermatologė.
Specialistės teigimu, dabartinės technologijos leidžia labai susmulkinti dažų daleles – iki nano dalelių. „Būdamos labai mažos, jos turi santykinai didelį paviršiaus plotą, dėl to yra labai aktyvios ir skvarbios. Nuo tų dalelių dydžio priklauso, kokį poveikį jos turi organizmui. Dalelės, kurių dydis yra mažesnis nei 100 nanometrų, praeina kraujagyslių barjerą ir patenka į bendrą kraujotaką. Tai reiškia, kad jos gali pasklisti po visą organizmą“,- vardija gydytoja. Todėl akivaizdu, kad estetinė ir tikroji tatuiruotės vertė (sveikatos požiūriu) – visai skirtingi dalykai. Kokį ženklą tarp jų dėti? Lieka dar labai daug klaustukų ir neatsakytų klausimų.
Kaip vyksta tatuiruotės šalinimo procesas?
„Šalinant tatuiruotę lazeriu, galingas šviesos energijos pliūpsnis susmulkina odos ląstelių viduje esančias dažų dalelių sankaupas. Toms ląstelėms žuvus, dažai vėl atsiduria tarp ląstelių esančiame skystyje. Vėl iš naujo užsisuka tas pats procesas – imuninės ląstelės vėl suplūsta į pažeidimo židinį, pasiglemžia dažų daleles ir transportuoja į tuos pačius limfmazgius. Vėl dažų likučiai „užrakinami“ specifinėse odos ląstelėse. Procedūros kartojamos tol, kol dažų odoje nebelieka“,- aiškina J. Žilienė. Anot gydytojos, procedūra yra šiek tiek skausminga, tačiau visada yra galimybė nuskausminti specialiu kremu. Kiek procedūrų reikės atlikti, kol tatuiruotė pilnai išnyks, pasakyti sunku. Tai priklauso nuo daugelio dalykų.
„Žiūrėdami į odos paviršių matome tik piešinį. Negalime įvertinti, kaip giliai yra dažai, koks jų kiekis sukauptas odoje. Todėl iš karto negalime pasakyti, kiek procedūrų teks atlikti. Po procedūros matome, kaip oda palengva šviesėja. Kiekviena sekanti procedūra vyksta vis gilesniame sluoksnyje ir tatuiruotė palaipsniui blunka, – sako dermatologė ir dar kartą akcentuoja, kad netgi tatuiruotę šalinant tam skirtu specialiu lazeriu, dažai iš organizmo nepasišalina.
– Tiesiog mes juos iš tatuiruotės vietos „nutransportuojame“ į tuos pačius regioninius limfmazgius, į kuriuos iškart padarius tatuiruotę jau buvo nudrenuota dalis dažų. Taip porcijomis, po truputį „nutekiname” visus dažus”. Tam, kad dažai pasišalintų ir iš organizmo, procedūros metu imta naudoti du skirtingus lazerius. Pirmasis skirtas tatuiruotėms šalinti ir veikia pigmentą. Antrasis, frakcinis, skirtas randų lyginimui ir odos atjauninimui. Frakcinis lazeris odoje padaro daug vos matomų mikroninių skylučių, siekiančių gilesnį odos sluoksnį, kuriame yra dažai. Po procedūros oda truputį rasoja ir šlampa, o su tuo skysčiu iš organizmo pasišalina jau suskaidyti dažai. „Tokiu būdu tatuiruotė blunka daug greičiau, o dalis dažų pašalinama iš organizmo. Be to, kadangi šį lazerį naudojame ir randams lyginti, tai procedūros metu išsaugoma odos tekstūra, užbėgama už akių pašaliniams poveikiams“,- su naujovėmis supažindina specialistė.
Dermatologė J. Žilienė neslepia, kad ne visi dažai vienodai pasiduoda šalinant tatuiruotę.
„Juodi, rausvi, rusvi, balti dažai gali turėti metalų oksidų – geležies, titano, cinko. Tai medžiagos, kurios labai aukštoje temperatūroje gali pakeisti savo valentiškumą ir patamsėti. Jei taip atsitinka mėginant šalinti šių spalvų tatuiruotę, procedūros geriau atsisakyti – tatuiruotės ne tik nepašalinsime, bet galime ją dar paryškinti. Tuomet lieka kiti šalinimo būdai, kurie neabejotinai paliks randus. Todėl prieš darant tatuiruotę reikėtų meistro pasiteirauti apie dažų sudėtį.
Gydytoja perspėja, kad tokie dažai ypač dažnai naudojami atliekant permanentinį makiažą, kuris yra ne kas kita, o kosmetinė tatuiruotė. Tad gali būti, kad dailiai nupiešti rudi antakiai arba raudonas lūpų kontūras bus gaunami dažais, turinčiais geležies oksido. Tai reiškia, kad jei nepadarius mėginio šis makiažas jums bus šalinamas, galite likti „pasipuošusios“ pilkais, melsvais arba juodais kontūrais. Specialistė kritikos negaili ir geltoniems dažams.
„Geltona spalva pavojinga ir draudžiama, nes turi savybę reaguoti su ultravioletiniais spinduliais. Būnant saulėje geltonos spalvos dažai skyla į bespalvius komponentus. Tada tatuiruotės savininkas skundžiasi, kad piešinys išbluko, o gydytojai iš kitos pusės kalba, kad irstant dažui atsiradę bespalviai komponentai yra kancerogenai ir neaišku, kokių atokių reakcijų galima tikėtis“,- pasakoja dermatologė.
Dar viena bėda, anot J. Žilienės, kad realiai visi permanentinio makiažo dažai laikui bėgant blunka ir keičia atspalvį. Todėl labai dažnai pilkos spalvos antakiai įgauna melsvą atspalvį, o rudos spalvos – bordinį. Metams bėgant, dėl mimikos ir kitų senėjimo procesų keičiasi veido proporcijos, ryškėja asimetrija, todėl piešinys gali ne tiek puošti, kiek darkyti. „Iš mano praktikos sunkiausia yra šalinti permanentinį makiažą. Ir liūdniausia būna tuomet, kai tenka pasakyti klientui, kad niekuo nebegalėsiu padėti.
Taip nutinka tuomet, kai permanentinį makiažą atliekantis specialistas pasiūlo koreguoti nepatinkantį piešinį kamufliažo principu, t.y., esamą tamsią spalvą uždengti šviesia spalva. Kadangi pilnai dažų paslėpti nepavyksta, o dalinis pašviesėjimas netenkina, tuomet žmogus jau kreipiasi į gydytoją dėl pašalinimo. Deja, po tokių „korekcijų“ atliekant mėginį dažniausiai tenka nusivilti: mėginio vietoje arba patamsėja šviesioji spalva, arba susimaišo su apačioje esančiais dažais, ir tampa skaisčiai mėlyna. Tai reiškia, kad galimybės kosmetiškai lazeriu pašalinti tatuiruotę nebėra – nieko nebegalime padaryti. Tad jei jau kažkas nepatinka, reikėtų galvoti apie pašalinimą, o ne uždengimą šviesesne spalva“,- perspėja dermatologė.
Visgi baisiausias dalykas nutinka, kai žmonės, norėdami pašalinti nepageidaujamą tatuiruotę, apsilanko pas tokį „specialistą“, kuris pasiūlo labai greitą būdą – tiesiog suleisti tam tikrų cheminių medžiagų ir tatuiruotė pati išbluks. „Pašalinti suleidžiant vaistų be rando yra praktiškai neįmanoma. Tą reikia žinoti. Ir labai blogai, jei tai yra veide. Turėjau merginą, kuriai tokiu būdu buvo „blukinamas“ antakio kraštas. Ir dar keletą merginų, kurios taip bandė panaikinti tatuiruotes žasto srityje. Menininkais save laikantys tatuiruočių meistrai, deja, negali pasigirti medicininėmis žiniomis, todėl nelabai supranta, ką daro, kokius procesus ir reakcijas sukelia, o gal nelabai tuo ir rūpinasi. Antiseptiką žino ir jiems to gana“,- nerizikuoti savo sveikata ragina gydytoja J.žilienė.
Jeigu turėdami šią informaciją vis dar norite kūną puošti tatuiruotėmis, bent jau rinkitės patikimą specialistą ir pasidomėkite, kokius dažus jis naudoja. Nes grožis – dar ne viskas.
Šaltinis: cosmopolitan.lt
