Visos mūsų organizmo ląstelės yra kraujo, limfos ir tarpląstelinių skysčių terpėje ir iš šių skysčių pasisavina maistingąsias medžiagas. Visi kūno skysčiai palaiko stabilų pH lygį, kuris labai svarbus organizmui. Skysčių pH (potentia hydrogeni) – tai rūgštinis – šarminis organizmo balansas, kurį lemia vandenilio atomų kiekis. Neutralus pH rodiklis, kai pH =7,0. Rūgštinė terpė, kai pH mažesnis nei 7 (nuo 6,9 iki 0), šarminė – kai pH didesnis už 7 (nuo 7,1 iki 14,0).
Būtent tarpląstelinis skystis aprūpina ląsteles deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis, o jo sudėtis priklauso nuo mūsų mitybos pobūdžio. Kad būtų palaikoma rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizmas panaudoja buferines sistemas. Tačiau gali atsirasti nemažai faktorių, trukdančių reguliavimo sistemai atlikti savo funkcijas ir galinčių sutrikdyti įprastą balansą, tai nesveikas maistas, stresas, netinkamas gyvenimo būdas ir įvairūs susirgimai. Žmogaus organizmui tokia situacija tampa pavojinga, nes pasikeitus sąlygoms ląstelės gauna neribotą prieigą prie maistinių medžiagų, dėl ko prasideda intensyvus dalijimasis. Štai kodėl taip svarbu subalansuoti mitybą – racione turi būti pakankamai daržovių, vaisių, žalio maisto.
Česnakai turi daug antioksidantų, reguliariai jį vartojant galima kontroliuoti sąnarių sveikatą, reguliuoti spaudimą. Tam, kad šokoladas būtu naudingas sudėtyje turi būti nemažiau 70% kakavos. Jos sudėtyje yra polifenolių, žinomų dėl savo antioksidantinių savybių. Bet būkite saikingi – per dieną reikalingi tik 2-3 tamsaus šokolado gabaliukai. Graikiniai riešutai turi labai daug omega-3 riebalų rūgščių, tirpių maistingų skaidulų, augalinių sterolių, L – arginino, vitamino Е. Šis rinkinys yra svarbus širdies ir sąnarių sveikatai palaikyti. Kalbant apie kopūstus, reikiaatkreipti dėmesį į garbanotuosius kopūstus. Jie dar vadinami kale kopūstai. Pagal omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, С, К, РР, grupės В ir antioksidantų, o taip pat magnio kiekį jie išvis yra čempionai tarp daržovių. Juose daug tirpių skaidulų ir karotinoidų. Jeigu tokių kopūstų jūs negalite nusipirkti ar išauginti, galima pakeisti juos špinatais, paprastais kopūstais arba brokoliu. Pomidorai, kaip ir visi bulviniai, turi daug kalio – jis yra svarbus normaliam širdies ritmui. Taip pat jie turi daug likopeno. Tai karotinoidas, padedantis išvengti cholesterolio oksidacijos, stabilizuojantis arterines plokšteles.
Naujausi tyrimai apie antioksidantus
Naujausi moksliniai darbai buvo skirti tirti antioksidantų poveikį sportininkų organizmui. Nustatyta, kad 3 antioksidantų – vitamino E (alfa-tokoferolio), beta-karotino ir vitamino C – derinys gali iš dalies moduliuoti hormoninį ir fermentinį sportininkų profilį apkrovos metu. Tyrimą atliko Barselonos sportinės medicinos laboratorijai priklausantis Mitybos departamentas.
Tyrimas truko 35 dienas, o jo metu buvo stebimi 13 profesionalių pirmos Ispanijos krepšinio lygos žaidėjų. Per šį laiką mokslininkai stebėjo antioksidantinių vitaminų derinio (600 mg alfa-tokoferolio, 1000 mg askorbo rūgšties ir 32 mg beta-karotino) poveikį sportininkams.
Nustatyta, jog antioksidantų derinio vartojimas beveik trečdaliu (27,7 %) sumažino lipidų peroksidacijos produktų kiekį plazmoje. Per 24 valandas po apkrovos pastebėtas ir laktato dehidrogenazės lygio sumažėjimas. Anabolinis / katabolinis balansas padidėjo maždaug 29,8% antioksidacinėje grupėje.
Šie rezultatai rodo, kad sportininkams, kartu vartojantiems alfa-tokoferolį, beta-karotiną ir askorbo rūgštį, galima iš dalies moduliuoti hormoninį ir fermentinį profilį apkrovos metu. Australijos mokslininkai taip pat patvirtino, kad vitaminai ir antioksidantai, tokie kaip vitaminas C gali palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą intensyvaus fizinio krūvio metu ir po jo, kai organizmas yra labiausiai pažeidžiamas. Be to, šie elementai padeda greitai atstatyti sportininkų jėgas, padidinti rezervus, stiprina imuninę sistemą.
Atkreipkite dėmesį ir į savo racioną – galite gauti daugybę naudingų dalykų, jei jūsų mityba subalansuota ir teisinga. Reikia nepamiršti, kad vanduo svarbesnis už maistą, nes dalyvauja koreguojant organizmo vidinės terpės rūgštingumą, neutralizuojant besikaupiančias organizmo rūgštėjimo liekanas.
Vitaminas A, beta karotenas – riebaluose tirpūs vitaminai, padeda palaikyti odos (epitelio) būklę, atlieka tam tikrą funkciją ląstelių specializacijoje (padedantys sudaryti naujas ląsteles).
Vitaminas C – tai grožio vitaminas, būtinas kolageno susidarymui, kuris reikalingas normaliai kraujagyslių, kaulų, kremzlių, dantenų, odos ir dantų funkcijai palaikyti. Jis padeda išlaikyti odos elastingumą, turgorą ir sutvirtina jungiamąjį audinį. Jo šaltiniai – visos daržovės ir vaisiai, žalumynai.
Vitaminas E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Cinkas – mikroelementas, reikalingas normaliai imuninės sistemos, endokrininių organų, atramos – judėjimo sistemos veiklai. Taip pat šis mikroelementas padeda palaikyti normalią angliavandenių apykaitą, rūgštinę-bazinę apykaitą, normalią pažinimo funkciją, normalią maistinių makromedžiagų ir vitamino A apykaitą, baltymų sintezę, plaukų, nagų ir odos būklę. Jo šaltiniai – jūros gėrybės, grybai ir viso grūdo dribsniai.
Antioksidantų poveikis nukreiptas prieš senėjimą. Daug antioksidantų yra uogose, žaliojoje arbatoje ir šokolade.
