Kiekvieną pavasarį ir vasarą daugelis iš mūsų pasitinka su kibirais, šluotomis ir ryžtu „iš esmės“ susitvarkyti namus. O mokslininkai nepaisydami metų laikų vis bando iššluoti baimę iš pasaulio dėl ŽIV infekcijos. Paskutiniais ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro) duomenimis vien mūsų šalyje yra 2097 žmonės užsikrėtę šiuo virusu. Visas pasaulis stebi mokslininkų, kartais netgi neįprastus, mėginimus pažaboti infekciją.
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris silpnina žmogaus imuninę sistemą, todėl organizmas praranda atsparumą plačiai paplitusiems sveikiems žmonėms nepavojingiems pirmuonims, grybeliams, virusams, bei kai kurioms sąlyginai patogeniškoms bakterijoms. Paradoksas: šiandien mokslininkai bando išjungti imunines ląsteles ir taip gydyti imunosupresinę būklę. Tad kas gi paskatino mokslininkus gydyti ŽIV infekuotus žmones imuninę sistemą slopinančiais vaistais?
Patekęs į žmogaus organizmą, ŽIV prisitvirtina prie visų CD4 glikoproteiną turinčių ląstelių. Didžiausią dalį šių ląstelių sudaro T limfocitai pagalbininkai (CD4). Šios ląstelės – tarsi generolai reguliuoja imuninį atsaką ir vadovauja visai armijai imunokompetentinių ląstelių. Jos ne tik gamina didelį kiekį citokinų, kurie lemia imuninį atsaką, bet taip pat pereina į ląstelės ciklą – procesą, kuris paprastai lemia ląstelės dalijimąsi ir dauginimąsi. ŽIV virusas prisijungęs prie šių ląstelių, dėka atvirkštinės transkriptazės, sugeba transformuotis tarsi pokemonas. Jis savo RNR paverčia į DNR, kuri įjungiama į CD4 ląsteles, o šios pradeda sintezuoti virusus. Po ląstelės ciklo gausybė CD4 ląstelių patiria ląstelės savižudybę arba, išeinant virusams iš ląstelės, vistiek žūsta.
Tačiau kas vyksta, jei ŽIV virusas neaktyvuoja imuninės sistemos? Aiškiausiai tai matoma laboratorijoje tiriant beždžiones. Vienai iš Vakarų Afrikoje gyvenančių rūšių (Cercocebus atys), pavyko prisitaikyti prie beždžionių imunodeficito viruso (nežmoginė ŽIV versija). Įdomu, kad net jei užkratas labai virulentiškas, beždžionės suserga retai. O kitai rūšiai beždžionių dažnai išsivysto sindromas panašus į AIDS.
Nereikia tarp šių beždžionių ieškoti dešimt skirtumų, užtenka vieno nedidelio, bet itin svarbaus. Pirmųjų beždžionių imuninė sistema aktyvuojama silpniau. CD4 ląstelės neaktyvinamos, taip pat inhibuojamas naviko nekrozės faktorius ir dėl to nevyksta T limfocitų diferenciacija. Sergančiųjų beždžionių imuninė sistema – priešingai – ankstyvoje infekcijos stadijoje stipriai aktyvuojama. Europos tyrėjų grupei, kuri bandė imunosupresantų taikymą gydant ŽIV infekuotus pacientus, pavyko pasiekti gerų rezultatų, nes CD4 ląstelių skaičius iki normalaus lygio pakilo po aštuonių savaičių antiretrovirusinės terapijos ir ciklosporino vartojimo. Taip pat visi buvo nustebinti sumažėjusios ŽIV koncentracijos kraujyje.
Tačiau atlikus dar keletą tyrimų su vaistais, kurie išjungia T ląsteles, gaunami prieštaringi rezultatai, todėl mokslininkai vis dar atsargiai kalba apie šį gydymo metodą.
Parengta pagal Bianca Nogrady “T Cell Turnoff .Can suppressing the immune system treat HIV infection?” 2011
Autorė: Aistė Mikalauskaitė, LSMU medicinos studentė.
Daugiau skaitykite Biomedicinos mokslų studijoje www.mokslustudija.lt
