Prasidėjus žiemos sezonui vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis. Peršalus įkyriai bėga nosis, kyla temperatūra, kamuoja raumenų ir galvos skausmai. Rimtai susirgus, ne vienai dienai iškrentama iš įprasto ritmo, tenka neiti į darbą ir imti nedarbingumo lapelį. Be to, sirgimas patuština piniginę – reikia pirkti nemažai vaistų, taip pat, gaunama ligos pašalpa ženkliai apkramto to mėnesio pajamas.
Kiek kainuoja paprasčiausi vaistai, kuriuos derėtų nusipirkti sergant? Vaistinėse dažniausia įsigyjama vaistų nuo karščiavimo, purškalų ir pastilių gerklei, nosies lašų, tablečių nuo galvos ir raumenų skausmo, įvairių vaistažolių arbatų. Kiek tai gali kainuoti?
Vidutiniškai tabletės nuo karščiavimo kainuoja apie 22 litus. Purškalai nosiai ir pastilės gerklei vidutiniškai kainuoja apie 15 litų, druskos tirpalai nosies plovimui – maždaug 17 litų. Nedidelė pakuotė tablečių nuo skausmo – dešimt litų.
Svyruoja vaistinių arbatų kainos. Liepų žiedų arbata gali kainuoti apie 11 litų, „Gripolis“ – apie devynis. Tiesa, galima įsigyti ir žiniuonių rinktų vaistažolių. Jų pakuotė kainuoja brangiau – apie 17 litų. Jeigu gydytojas paskiria antibiotikų, jie taip pat kainuoja apie keliasdešimt litų.
Pridėjus apie dešimtį litų rekomenduojamam vitaminui C, prisideda ir daugiau smulkesnių išlaidų. Užpildyti peršalimo vaistinėlę mažiausiai kainuoja 50 litų.
Skaičiuojama už praėjusius mėnesius
Kaip apskaičiuoti ligos pašalpą, informuoja „Sodra“. „Kompensuojamas uždarbis, pagal kurį apskaičiuojama iš „Sodros“ lėšų mokama ligos pašalpa, nustatomas pagal pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį“, – aiškino „Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių vyriausiasis specialistas Martynas Žilionis.
Kitaip tariant, susirgus gruodį, kompensuojamas uždarbis būtų skaičiuojamas pagal rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Jeigu gyventojas uždirba 1000 litų per mėnesį, galima suskaičiuoti buvusių darbo dienų vidutinį dienos užmokestį.
Per tris rugpjūčio – spalio mėnesius buvo 65 darbo dienos. Reiškia, vienos dienos kompensuojamasis uždarbis būtų 46,15 litai.
Tačiau pirmos dvi dienos yra apmokamos ne „Sodros“, o darbdavio. Sistema truputį skiriasi – susirgus gruodį, vidutinis dienos darbo užmokestis bus skaičiuojamas pagal tris anksčiau buvusius mėnesius (rugsėjį, spalį ir lapkritį) ir tais mėnesiais buvusias darbo dienas.
Tarkime, kad asmuo serga dešimt dienų – nuo gruodžio 2 dienos iki tryliktos. Už pirmas dvi dienas kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, jam ligos pašalpą moka darbdavys.
Ji negali būti mažesnė nei 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi, darbdavys už dvi pirmas dienas iš viso sumokės 75 litus.
Sirgti neapsimoka
Už laikotarpį nuo trečios iki septintos laikinojo nedarbingumo dienos, kai darbuotojas nedirbo dėl ligos, šįkart jau iš „Sodros“ darbuotojui bus sumokėta 40 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio ligos pašalpa už 3 darbo dienas. Tai yra truputį daugiau nei 55 litai – tiek, kiek vidutiniškai išleidi vaistinėje.
Nuo aštuntos ligos dienos, už 3 darbo dienas, sergančiajam bus mokama 80 proc. kompensuojamojo uždarbio ligos pašalpa. Taigi, už sirgimo dienas iš „Sodros“ bus priskaičiuota 110 litų ligos pašalpa.
Kaip liga kerta per piniginę? Šiuo atveju, uždirbant tūkstantį litų, nuostoliai akivaizdūs – vietoj beveik 520 litų, bus gauta dvigubai mažiau – 240 litų.
Kadangi gruodžio mėnesį yra tik 19 darbo dienų, už likusias devynias dienas darbdavys sumokės 470 litų. Reiškia, gruodžio mėnesio pajamos sieks apie 720 litų.
Sergant, mėnesio pinigai sumažės net 280 litų. Be kita ko, prisidės ir išlaidos vaistams. „Sodros“ duomenimis, daugiausia sergančiųjų būna vasario mėnesį, mažiausiai – rugpjūtį. O vidutinė ligos pašalpa 60 litų. „Sodros“ specialistai juokavo, kad finansiškai „patogiausia“ sirgti mėnesiais, prieš kuriuos buvo daugiausia laisvadienių.