Niujorko ligoninė siūlo radikalų eksperimentą, kuris turėtų padėti vaikų negalinčioms susilaukti moterims.
Gydytojai siūlo atlikti gimdos transplantacijos operacijas, kurios galėtų padėti moterims, turinčioms gimdos defektų arba kurioms gimdos išoperuotos, praneša „Associated Press”.
Gimdos būtų transplantuojamos iš mirusių donorų, kaip ir daugelis kitų organų. Pacientei, pagimdžiusiai kūdikį, implantuota gimda būtų pašalinta, kad nereikėtų visą gyvenimą vartoti papildomų vaistų.
Ligoninės etikos komisija iš dalies patvirtino planus, tačiau ligoninės prezidentas įspėjo moteris, kad nesitikėtų, jog tokios operacijos bus atliekamos netrukus.
Niujorko gydytojai šešis mėnesius darė bandymus norėdami įrodyti, kad gimda gali būti persodinama lygiai taip pat, kaip ir kiti organai. Dabar beliko surasto donorių.
„Techniškai tai visiškai įmanoma”, – sako tyrimams vadovaujantis gydytojas terapeutas Giuseppe Del Priore. Tačiau dauguma gydytojų teigia, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus su gyvūnais ir įsitikinti, kad persodinus gimdą jie gali atsivesti sveikų palikuonių.
Kiti kolegos sako, kad jau apie 1 tūkst. moterų, kurioms buvo persodintas inkstas, širdis ar kiti organai, sėkmingai pastojo ir susilaukė kūdikių. Gydytojai mano, kad gimdos persodinimas būtų puiki pagalba moterims, kurių vienintelis kelias susilaukti vaikų – per surogatinę motiną.
Transplantacijos projektui Niujorko Downtowno ligoninėje vadovauja vėžio specialistas Delas Priore ir chirurgė-ginekologė Jeanetta Stega.
Nors organų transplantacija paprastai atliekama tik gyvybiškai svarbiais atvejais, pastaruoju metu organai persodinami ir tada, kai norima pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Tokių operacijų pavyzdžiai – rankų transplantacija ir dalinė veido transplantacija Prancūzijoje. Be kito pašalinio tokių operacijų poveikio, pagrindinis neigiamas organų transplantacijos poveikis – būtinybė visą gyvenimą vartoti imunitetą silpninančius vaistus, kad nekiltų organų atmetimo reakcijos.
Gimdos persodinimo operacija buvo atlikta tik kartą – 2000-aisiais Saudo Arabijoje. Tada gimda buvo paimta iš gyvos donorės ir, praėjus trims mėnesiams po implantacijos, turėjo būti išimta dėl susidariusių kraujo trombų. Ginekologė J. Stega mano, kad viso šito buvo galima išvengti, jei pacientei būtų persodinta daugiau kraujagyslių ir ji būtų vartojusi geresnius vaistus.
Gydytojai iš Londono ir Vengrijos jau pasiūlė kelias pacientes, kurioms reikia persodinti gimdą. Tarp potencialių pretendenčių yra moterų, kurios gimė be gimdos, išsivysčiusi gimdos anomalija vadinama endometrioze, arba tos, kurioms buvo išoperuota gimda. Tačiau onkologijos specialistas Del Priore‘as pirmenybę teiktų moterims, kurios nebegali pastoti, nes gimda joms buvo pašalinta dėl onkologinių priežasčių.
Gydytojo D. Priore‘o teigimu, moterys, norėdamos, kad joms būtų transplantuota gimda, turi turėti užšaldytus embrionus, kad nesėkmingai persodinus gimdą nebūtų komplikacijų.
Gimdas, kaip ir kitus organus, turėtų aukoti mirusių donorų artimieji. Per šešis eksperimentinius mėnesius Niujorke devynios iš 150 šeimų sutiko paaukoti artimųjų gimdas transplantacijai, ir aštuonios gimdos buvo sėkmingai išoperuotos iš donorių.
Išimta gimda gyvybinga būna iki 12 valandų. Taigi pacientė, kuriai bus įsodinta gimda, turi būti iškarto pasiruošusi. Gimda turi būti įsodinta ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki pastojimo. Visą laikotarpį moteris turi vartoti vaistus, apsaugančius nuo organų (antikūnų) atmetimo.
Po trijų mėnesių sušaldytas embrionas įsodinamas į gimdą tokiu pat būdu, kaip ir įprastai. Norint išvengti galimų pavojų gimdymo metu, vaikelis į pasaulį ateina atlikus cezario pjūvį. Po to, kad pacientei nebereikėtų vartoti antikūnų atmetimą stabdančių vaistų, įsodinta gimda išimama.
Pitsburgo tyrėjų grupė, vadovaujama Stefano Schlatto, atliko gimdos persodinimo operaciją beždžionei, tačiau operacija nepavyko. Šiuo metu gydytojai ruošiasi kitai tokio pat pobūdžio operacijai. Kol kas operacijos kaina nežinoma, tačiau manoma, kad ji galėtų siekti 500 tūkst. JAV dolerių (1 mln. 300 tūkst. litų)
