Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Moderna“, pirmoji sukūrusi informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas, paskelbė, kad netrukus pradės dalyvių atranką į mRNR ŽIV vakcinos antigeno (mRNR-1644) pirmojo etapo klinikinį tyrimą Ruandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
IAVI finansuojamas tyrimas, IAVI G003, grindžiamas pažanga ŽIV vakcinos mokslinių tyrimų srityje. Pirmojo etapo klinikinio tyrimo IAVI G001 rezultatai parodė, kad skiepijimas ŽIV imunogenu eOD-GT8 60mer kaip rekombinantiniu baltymu paskatino saugų tikslinį imuninį atsaką 97 proc. recipientų (sveikų suaugusių JAV gyventojų). Imuninis atsakas, nukreiptas į tam tikros klasės B ląsteles ir didinantis jų kiekį, yra būtinas plačiai neutralizuojančių antikūnų (bnAbs) susidarymo procesui. Plačiai paplitusi nuomonė, kad bnAbs indukcija yra efektyvios ŽIV vakcinos tikslas, o šis B ląstelių aktyvinimas yra pirmasis šio proceso žingsnis. IAVI G003 skirta patikrinti hipotezę, kad skiepijimas IAVI ir „Scripps Research“ mokslininkų grupės sukurtu ir „Moderna“ mRNR platformos pagalba pernešamu eOD-GT8 60mer gali paskatinti panašų imuninį atsaką Afrikos šalių populiacijose, koks buvo stebimas ir IAVI G001 tyrimo metu.
Didžiausias iššūkis – ŽIV viruso gebėjimas mutuoti
Praėjo jau beveik 40 metų nuo ŽIV viruso atradimo 1983 metais, tad lūkesčiai dėl imunoprofilaktinės priemonės – vakcinos sukūrimo, kaip pastebi virusologas prof. Saulius Čaplinskas, yra teisėtai dideli.
„COVID–19 virusui įveikti buvo operatyviai mestos be galo milžiniškos pajėgos ir pinigai, tad matome rezultatus. AIDS vakcinos tyrimai buvo keliami kaip prioritetiniai, bet tiek politinės valios ir investicijų sulaukę nebuvo. Visgi svarbiau tai, kad ŽIV virusas ypatingas – jis labai kinta. Herakleitas yra pasakęs, kad negalima du kartus įbristi į tą pačią upę, tai su šiuo virusu panašiai. Net iš dalies teigiama, kad iš ŽIV infekuotojo paėmus kraujo iš vienos ir kitos rankos, virusas bus šiek tiek skirtingas. Du kartus to paties viruso neišskirsi, todėl iki šiol ir nepavykę sukurti universalios vakcinos. Labai džiugu, kad jau prasidėjo klinikiniai tyrimai ir lauksime sėkmingų rezultatų“, – pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius.
Prof. S. Čaplinskas priminė tris ŽIV užsikrėtimo būdus – lytinių santykių metu, per kraują, ir ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką. Naująja vakcina, jei tokia bus patvirtinta, turėtų skiepytis ŽIV neužsikrėtę asmenys – tie, kuriems rizika didžiausia. Ar jie skiepysis? Čia, profesoriaus teigimu, jau kita tema.
„Nepaisant šių ateities iššūkių, naujiena apie ŽIV vakcinos kūrimo progresą yra jaudinanti daugeliui. Pasaulyje su ŽIV infekcija gyvena daugiau nei 37,7 mln. žmonių. Per šiuos keturis dešimtmečius milijonai žmonių mirė, milijonai liko našlaičiais. Iki šiol turėtos priemonės veikia nepakankamai, tad vakcinos sukūrimas teikia vilčių. mRNR vakcinos, kaip ir buvo prognozuojama, yra ne ateitis, o jau šiandiena. Ši technologija bus kuo toliau, tuo plačiau naudojama. Dar anksti, tačiau labai įdomu, kokie bus šio klinikinio tyrimo rezultatai“, – pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius.
Tai daugiau nei klinikinis tyrimas
Galimybes rengti IAVI G003 suteikė Amerikos žmonių parama, skiriama per JAV Prezidento įsteigtą Skubios pagalbos AIDS srityje planą (angl. PEPFAR) ir Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūrą (angl. USAID). Papildomą paramą teikia Bilo ir Melindos Geitsų fondas, skirdamas dotacijas „Moderna“ ir Bendradarbiavimo kuriant vakcinas nuo AIDS (angl. CAVD) Vakcinų imunologijos statistikos centrui (angl. VISC).
„Kelias iki ŽIV vakcinos buvo ilgas ir vingiuotas. mRNR technologija gali paspartinti saugios, efektyvios, įperkamos ir ilgalaikio poveikio ŽIV vakcinos, kuri būtų naudojama visame pasaulyje, sukūrimą“, – sakė IAVI pirmininkas ir generalinis direktorius, medicinos mokslų daktaras Markas Feinbergas. „IAVI G003 pasitelkia „Moderna“ patikrintą mRNR vakcinos technologiją, naują ŽIV vakcinos metodą, kurį daugelį metų kūrė IAVI ir „Scripps Research“ daugiau nei per du dešimtmečius trukusį ir USAID remtą bendradarbiavimą su mokslo kompetencijos centrais Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Kartu siekiame atsakyti į svarbiausius mokslinių tyrimų klausimus, galinčius paspartinti ŽIV vakcinos kūrimą, kuriam vis dažniau vadovauja mokslininkai iš šalių, kuriose šios vakcinos reikia labiausiai.“
„Naudodamiesi savo mRNR technologija ir lAVI vakcinų paieškos bei kūrimo patirtimi, tikimės atrasti naują metodą, padėsiantį įveikti kai kurias ilgalaikes kliūtis, trukdančias sukurti nuo ŽIV apsaugančią vakciną. Be to, esame dėkingi už galimybę bendradarbiauti su mokslininkais ir tyrėjais iš bendruomenių, kurias slegia didžiulė ŽIV našta“, – sakė Stephane’as Bancelis, „Moderna“ vyriausiasis vykdantysis direktorius. „Moderna“ ŽIV vakcinos kūrimo programa kartu su COVID-19, zika ir nipah programomis padeda įgyvendinti 4 iš 15 prioritetinių vakcinų programų, kurias įsipareigojome sukurti iki 2025 m., ir kurios yra skirtos pažaboti pasaulio sveikatai grėsmę keliančias infekcines ligas.“
Tikimasi, kad keliose IAVI G003 klinikinio tyrimo vykdymo vietose šiame tyrime iš viso dalyvaus 18 sveikų, ŽIV neužsikrėtusių suaugusių savanorių. Visi dalyviai gaus dvi eOD-GT8 60mer mRNR dozes, kurių kiekvienoje bus dalis viruso sekos, nepajėgios sukelti ŽIV infekcijos. Šiam atviram tyrimui nebus taikomi jokie kodavimo ir atsitiktinės atrankos principai – visi dalyviai bus paskiepyti. Įtrauktų dalyvių saugumas bus stebimas šešis mėnesius po paskutinės dozės gavimo, bus atlikti išsamūs molekuliniai šių dalyvių imuninio atsako tyrimai, siekiant įvertinti tikslinio atsako sukėlimą. Pagrindinės tyrimo vertinamosios baigtys – saugumas ir imunogeniškumas, apibrėžiamas kaip medžiagos gebėjimas paskatinti imuninį atsaką. IAVI G003 klinikinio tyrimo galutinių vertinamųjų baigčių analizė bus atliekama naudojant imunologinius tyrimus. Šią analizę visų pirma atliks KAVI klinikinių tyrimų instituto (KAVI-ICR) Nairobyje (Kenija), taip pat Kenijos medicininių mokslinių tyrimų instituto Geografinių medicininių tyrimų centro (lKEMRI-CGMRC) Kilifio mieste (Kenija) mokslininkai ir iš dalies mokslininkai iš Bendradarbiavimo kuriant vakcinas nuo AIDS (angl. CAVD) Centrinių paslaugų centro; IAVI Neutralizuojančių antikūnų centro (IAVI NAC), „Scripps Research“, La Jolla (Kalifornija) ir VISC.
CFHR, Aurum institutas, KAVI-ICR ir KEMRI-CGMRC priklauso Vakcinų ir naujų gydymo metodų siekiant pažaboti AIDS epidemiją kūrimo programai (angl. Accelerate the Development of Vaccines and New Technologies to Combat the AIDS Epidemic – ADVANCE) ir lAVI-ADVANCE klinikinių tyrimų centrų partnerių tinklui. ADVANCE – tai 10 metų trukmės bendradarbiavimo susitarimas su PEPFAR per USAID, kuri suteikia platformą tolesniam efektyvios ŽIV (AIDS) vakcinos kūrimui ir vakcinų mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimui Afrikoje. Ši iniciatyva suteikė galimybę Afrikos mokslinių tyrimų institucijoms ir mokslininkams atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant ir vertinant naujus biomedicininius profilaktinius produktus pasitelkiant perspektyvias technologijas.
ADVANCE bendradarbiaujantys mokslininkai įtrauks IAVI G003 tyrimo dalyvius į lygiagrečius socialinius bei elgsenos tyrimus, siekdami išsiaiškinti tyrime naudojamų mėginių ėmimo metodų – aspiracijos plona adata, leukaferezės ir kraujo paėmimo – priimtinumą ir dalyvavimo klinikiniame tyrime poveikį asmenims bei jų bendruomenėms.
„Mano manymu, tai yra revoliucinis požiūris į ŽIV vakcinos modeliavimą ir kūrimą; tikiuosi, kad esame teisingame ŽIV vakcinos kūrimo kelyje“, – sakė CFHR direktorius, medicinos mokslų daktaras Etienne’as Karita. „Tai bus pirmas kartas, kai Afrikoje vertinsime mRNR perneštą ŽIV imunogeną, kai šiam tyrimui vadovaus Afrikos mokslininkai ir tyrėjai, remdamiesi ilgamete partneryste su USAID ir IAVI.“
„Aurum jau seniai dalyvauja vakcinų klinikiniuose tyrimuose. Per pastaruosius 15 metų, bendradarbiaudami su IAVI ir USAID, smarkiai išplėtėme savo veiklos pėdsaką ir mokslinius pajėgumus Pietų Afrikoje“, – teigė technologijos mokslų daktaras Vinodhas Edwardas, „Aurum South Africa“ generalinis direktorius. „Džiaugiamės galėdami pasitelkti šiuos pajėgumus tirdami naujos kartos ŽIV vakcinos antigeną, naudojant mRNR. Matėme, kokį poveikį mRNR technologija padarė COVID-19, todėl nekantriai laukiame, kada galėsime sužinoti šios technologijos galimą poveikį ŽIV.“
„IAVI G003 yra daug daugiau nei klinikinis tyrimas. IAVU G003 – tai pirmas tokio pobūdžio bendradarbiavimo projektas, kuriuo siekiama proveržio moksle ir postūmio naujai Afrikos mokslininkų kartai, ateityje kursiančiai vakciną nuo ŽIV. USAID didžiuojasi galėdama prisidėti prie šių istorinių pastangų“, – teigė visuomenės sveikatos ir profesionalių studijų magistrė Margaret McCluskey, USAID vyresnioji techninė patarėja ŽIV vakcinų tyrimų klausimais.
„Scripps Research“ profesorius, filosofijos mokslų daktaras Williamas Schiefas, IAVI Neutralizuojančių antikūnų centro (Neutralizing Antibody Centre, lAVI NAC) vakcinų kūrimo vykdantysis direktorius, ir jo bendradarbiai iš pradžių sukūrė eOD-GT8 60mer kaip baltymą. Imunogenas eOD-GT8 60mer sukurtas būti naudojamas kaip dalis galimos skiepijimo schemos keliais etapais, turinčio paskatinti imuninį atsaką susidarant ŽIV infekciją neutralizuojantiems arba blokuojantiems bnAb. Pats savaime eOD-GT8 60mer neleis pasiekti tokio rezultato, tačiau IAVI G003 klinikinis tyrimas suteiks svarbių saugumo ir imunogeniškumo duomenų apie šį vakcinos antigeną sveikų suaugusiųjų populiacijoje, gyvenančioje labiausiai nuo ŽIV paveiktoje pasaulio dalyje. Ilgametė IAVI ir „Scripps Research“ NAC partnerystė leido sukurti šį imunogeną. Šios organizacijos ir toliau tęs bendradarbiavimą plėsdamos ir vertindamos perspektyvių imunogenų seką, skatinančią bnAb susidarymą. IAVI ir „Moderna“ vertina eOD-GT8 60mer pernešimą mRNR būdu, vėliau po šio tyrimo seksiančio klinikinio tyrimo pirmojo etapo metu bus tiriamas stiprinamojo imunogeno poveikis JAV populiacijai.
Apie „Moderna“
Per 10 savo gyvavimo metų iš informacinės RNR (mRNR) mokslinių tyrimų programas vykdžiusios bendrovės „Moderna“ virto klinikinių vakcinų ir terapinių metodų portfelį valdančia įmone septyniose technologijų srityse, turinčia intelektinės nuosavybės teises įvairiose sferose, įskaitant mRNR ir lipidų nanodalelių formuluotes, integruotą gamyklą, leidžiančią vykdyti klinikinę ir komercinę didelio masto gamybą beprecedenčiu greičiu. Su įvairiais nacionaliniais ir tarptautiniais vyriausybių bei komerciniais partneriais bendradarbiaujanti „Moderna“ galėjo atlikti novatoriškus mokslinius tyrimus bei sparčiai didinti komercinės gamybos apimtis. Visai neseniai sutelkus turimus išteklius bendrovei „Moderna“ pavyko pasiekti, jog būtų užregistruota ir leista naudoti viena pirmųjų ir veiksmingiausių kovai su COVID-19 pandemija skirtų vakcinų.
„Moderna“ mRNR platforma remiasi nuolatiniais pasiekimais bazinėse ir mRNR taikomojo mokslo srityse, vaistų nešėjų technologijose ir gamyboje. Visa tai leido sukurti terapinius metodus ir vakcinas nuo užkrečiamųjų ligų, imuninių ir onkologinių susirgimų, retų ligų, širdies-kraujagyslių bei autoimuninių ligų gydymui. Pastaruosius septynerius metus žurnalas „Science“ išrenka „Moderna“ pažangiausia biofarmacijos sektoriaus darbdave. Norėdami sužinoti daugiau, apsilankykite modernatx.com.
Teiginiai apie tikėtiną ateitį
Šiame pranešime yra įtraukti teiginiai apie tikėtiną ateitį, kaip jie yra apibrėžti 1995 m. Teisminių ginčų dėl privačių vertybinių popierių reformos akte (su vėlesniais pakeitimais), tame tarpe dėl: eOD-GT8 60mer, pernešamo „Moderna“ sukurta mRNR platforma gebėjimo paskatinti imuninio atsako susidarymą; mRNR technologijos galimybių paspartinti vakcinos nuo ŽIV sukūrimą; „Moderna“ planų pasiekti pažangos 15 vakcinų kūrimo programose iki 2025 m.; tikėtino dalyvių registravimo dalyvauti IAVI G003 klinikiniame tyrime. Šiame pranešime spaudai įtraukti teiginiai apie tikėtiną ateitį nėra nei pažadai, nei garantijos, todėl neturėtumėte nepagrįstai pasikliauti šiais teiginiais apie tikėtiną ateitį, kadangi jie yra susiję su žinomomis ir nežinomomis rizikomis, neapibrėžtumu ir kitais veiksniais, daugelio kurių „Moderna“ negali suvaldyti, ir kurie gali iš esmės pakeisti faktinius rezultatus, palyginti su tais, kurie buvo aiškiai įvardyti arba numanomi šiuose teiginiuose dėl tikėtinos ateities. Ši rizika, neapibrėžtumas ir kiti veiksniai apima visas rizikos rūšis ir neapibrėžtumus, kurie yra aprašyti neseniai paskelbtos „Moderna“ metinės ataskaitos „Rizikos veiksnių“ 10-K formoje, kuri buvo pateikta JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC) ir vėlesnėse ataskaitose, kurias „Moderna“ teikia SEC, ir kurias galima rasti SEC tinklalapyje sec.gov. Išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, „Moderna“ atsisako bet kokių ketinimų ar atsakomybės atnaujinti ar peržiūrėti bet kokius šiame pranešime spaudai pateiktus teiginius apie tikėtiną ateitį atsiradus naujai informacijai, įvykus naujiems įvykiams ar susiklosčius kitokioms aplinkybėms. Šie teiginiai apie tikėtiną ateitį pagrįsti dabartiniais „Moderna“ lūkesčiais ir yra aktualūs tik remiantis šios dienos turimais duomenimis.
