Pilka, šalta, sterilu – mažai kas drįs paneigti, kad pasaulyje yra kur kas jaukesnių vietų nei ligoninės. Architektūros psichologiją tyrinėjantys specialistai tikina: atmosfera ligoninėse ne tik gali būti nemaloni – ji geba trukdyti pacientams gyti.
Koblenco universiteto tyrėjai sudarė schemą, pagal kurią galima įvertinti ligoninių architektūrą. Šiais duomenimis, 60 proc. Vokietijos klinikų nėra tobulos.
Rotraut Walden – viena iš nedaugelio architektūros psichologų Vokietijoje. Ji su dviem dešimtimis kolegų aiškinasi, kokią įtaką statiniai daro žmonių santykiams ir išgyvenimams. „Yra svarbus ryšys tarp pastato architektūros ir žmogaus sveikatos”, – neabejoja R.Walden ir primena vadinamąjį sergančio pastato sindromą.
Šis mažai tyrinėtas fenomenas atskleidžia, kad žmonėms, būnantiems netinkamose patalpose, gali pradėti peršėti akys, sudirgti gleivinės ar atsirasti kūno niežulys. Vos palikus pastatą šie simptomai dingsta.
Beveik 15 metų ligonines, vaikų darželius ir biurų patalpas tyrinėjanti docentė medicinos įstaigas vertina pagal keturis kriterijus: funkcionalumą, estetiką, socialumą ir ekologiškumą. Nuo skvarbios R.Walden akies nepraslysta nei bendras pastato vaizdas, nei atskiros palatos.
Anot mokslininkės, ligoninei turi būti keliami išskirtiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, medicinos įstaigos registratūra turi būti tokia pat jauki kaip viešbučio fojė. „Daug galima pasiekti ir naudojant mažai priemonių”, – pastebi R.Walden ir primygtinai kviečia skirti dėmesio ne prabangai, bet paprasčiausiam jaukumui, svetingumui.
Anot R.Walden, ligoniams reikia suteikti galimybę patieks keisti aplinką. Kasdienybė ligoninėje žmonėms skiepija bejėgiškumo jausmą: „Pacientai jaučiasi lyg būtų pavaldiniai.” Ši būsena labai trukdo greitai pasveikti.
Galimybė pasistatyti ar pasikabinti savo paveikslą, patiems reguliuoti apšvietimą ir šildymą – visa tai turėtų būti prieinama kiekvienam ligoninės pacientui. Baltos sienos, anot mokslininkės, gydymo įstaigose turėtų tapti tabu: derėtų rinktis vadinamąją Viduržemio jūros regiono spalvų paletę.
Vokietė neabejoja: jaukumą galima sukurti ir vaikų ligų, ir ginekologijos, chirurgijos ar net intensyvios priežiūros skyriuose. „Jei patalpoje yra daugybė prietaisų, dekoruoti galima lubas. Manau, kad, atkreipus dėmesį į interjero kūrimo priemones, sumažėtų skausmo malšinamųjų vaistų poreikis”, – įsitikinusi R.Walden.
Tiesa, kol kas Vokietijos mokslininkai neturi duomenų apie ligoninių architektoninių pakeitimų ekonominę naudą, tačiau R.Walden sako, kad atkreipus dėmesį į šią teoriją pagerėtų ir ligonių būklė, ir personalo darbo motyvacija.
Iki šiol architektūros psichologija sveikatos apsaugoje buvo laikoma našlaitės vietoje. Vis dėlto tuo, kad žmogus ir pastatai yra susiję artimais tarpusavio ryšiais, tikėjo net racionalusis tarpukario politikas Winstonas Churchillis. „Iš pradžių mes formuojame savo pastatus, o vėliau jie formuoja mus”, – 1943 m. yra pasakęs legendinis Didžiosios Britanijos premjeras.
