Vasara – polipų šienavimo metas, mat daugelis tėvų tuomet nusprendžia „sutvarkyti” vaikus, prieš išleisdami juos į kolektyvus. Tačiau kiti, nors ir liepti gydytojų, dvejoja ir nesiryžta…
Adenoidai – tai dvi padidėjusios nosiaryklės limfinio audinio išaugos, populiariai dar vadinami polipais. Jie yra ten, kur pasibaigia nosies angos, t.y. nosiaryklėje. Mažylio adenoidai visiškai susiformuoja septintą nėštumo mėnesį ir auga iki 5–7 gyvenimo metų. Tuo metu jie būna patys didžiausi, o iki 20 metų paprastai išnyksta. Adenoidų, kaip ir viso limfinio audinio, paskirtis – antikūnų gamyba, jie reikalingi organizmo atsparumui didinti. Aktyviausi šiuo atžvilgiu adenoidai būna 3–7 metų mažyliams, vėliau ši jų funkcija nyksta.
Padidėję arba pakitę dėl dažnų infekcijų adenoidai sukelia vaikui daug nemalonumų: dėl sunkesnio kvėpavimo pro nosį mažylis dažnai kvėpuoja pro burną, knarkia miegodamas, kalba pro nosį, dažnai kartojasi slogos bei peršalimo ligos, kai kuriems vaikams „užgula ausis” – taip atsitinka tada, kai oras pro klausomąjį vamzdį nebepatenka į viduriniąją ausį. Dėl nuolat pravertos burnos sutrinka veido formavimasis, gali atsirasti netaisyklingas sąkandis – viršutiniai kandžiai atsikiša į priekį. Išvešėję adenoidai užspaudžia klausomųjų vamzdžių angas ir gali sukelti ausų uždegimą.
Vienos nuomonės nėra
Sužinojus, jog mažyliui išvešėjo adenoidai, daugelį tėvų apima dvejonės – šalinti juos ar tikėtis, kad jie išnyks savaime. Juolab kad nei medikų, nei tėvų vienos nuomonės šiuo klausimu nėra. Vieni tvirtina, kad adenoidus šalinti būtina, kiti – jog mažylis negalavimą „išaugs”, tad neverta jo kamuoti operacija. Treti gąsdina, jog operuoti nėra prasmės, nes adenoidai vis tiek ataugs. Vis dėlto šalinti adenoidus ar ne, turėtumėte nuspręsti tik pasitarę su gydytoju, o jei kankina abejonės – tai ir su keliais. Jeigu adenoidai nedideli ir labai nevargina mažylio, galbūt verta palūkėti, tačiau jei mažylis nuolat kenčia dėl peršalimo ligų, jam sunku kvėpuoti per nosį ir deformuojasi veidukas, jei per metus dėl tos pačios ligos suvartojate daugiau nei 4 kursus antibiotikų – operacija yra geriausia išeitis. Adenoidai retais atvejais dėl įvairių ligų (ypač alergijos) po operacijos išties gali vėl ataugti, tačiau tokių atvejų yra tikrai daug mažiau nei sėkmingų, kai pašalinus juos mažyliai auga sveikesni. Adenoidus gydant kitais būdais, pvz., fizioterapinėmis procedūromis ar vaistais, galima sulaukti trumpalaikio poveikio: sumažės knarkimas, truputį palengvės kvėpavimas pro nosį. Tačiau siekiant ilgalaikio efekto bei norint išvengti antibiotikų vartojimo, rekomenduojama operacija.
Dažniausiai gydytojai rekomenduoja adenoidus šalinti jau sulaukusiems 3 metų ar vyresniems mažyliams, tačiau jei adenoidai stipriai išvešėję ir trukdo kvėpuoti – tenka operuoti ir dar mažesnius vaikus. Jei nutarėte šalinti adenoidus, rekomenduojama tai padaryti prieš pradedant eiti į darželį ar mokyklą. Kokiu metų laiku šalinti adenoidus, nėra labai svarbu, tačiau gydytojai nerekomenduoja to daryti ankstyvą pavasarį, kai organizmas nusilpęs po žiemos.
Kaip pasiruošti operacijai
Likus maždaug savaitei, reikia atlikti gydytojo paskirtus tyrimus: bendrą kraujo (nustatys kraujo krešumą ir kraujo grupę), šlapimo ir, jei mažylis sirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis, – plaučių rentgeno nuotrauką. Operuoti galima tik sveiką mažylį, todėl jei operacijos dieną kamuoja bent menkiausia slogytė, procedūrą teks atidėti. Gerai būtų, kad bent porą savaičių iki operacijos mažylis būtų sveikas. Vis dėlto neretai adenoidų kamuojamiems vaikams ligos kartojasi dažnai, į sveiką periodą „įtaikyti” gali būti sunku, tad operuoti reiktų iškart, kai tik mažylis pasveiks. Operacijos išvakarėse vaikučiui galima valgyti ir gerti tik iki 20 valandos. Jeigu vaikas primygtinai prašo atsigerti, galima duoti, tačiau saikingai.
Trunka ne ilgiau kaip pusvalandį
Operacija atliekama taikant bendrą nejautrą (narkozę). Tam, kad mažylis patirtų kuo mažiau streso vedamas į operacinę, likus maždaug pusvalandžiui iki procedūros, dar palatoje gydytojas jam sugirdys tabletę, kuri malšina vaiko jaudulį. Nuo šio medikamento mažylis kiek apsvaigs ir nurims. Operacija, kurios metu gydytojas specialiu instrumentu pašalina adenoidus iš nosiaryklės, trunka 10–15 min., kartais iki pusvalandžio. Limfoidinis audinys nupjaunamas specialiu instrumentu – adenoidotomu, tada iš atsiradusios žaizdos stabdomas kraujavimas. Po procedūros mažylis nubunda pooperacinėje palatoje, kur jam prireikus suteikiama pagalba.
Nejautra gali turėti komplikacijų (gali sukelti pykinimą ir vėmimą, nemigą, gerklės skausmą), tačiau baiminantis jų operacijos atsisakyti nereikėtų. Adenoidų pašalinimo operacija, palyginti su kitomis chirurginėmis operacijomis, yra gana neilga, tad ir anestetikų poveikis trunka neilgai. Be to, kiekvieną mažylį prie operacinės durų pasitinka, užmigdo ir visos operacijos metu jo būklę stebi kvalifikuotas anesteziologas, kuriuo reikia pasitikėti.
Negalavimai po operacijos
● Skausmas. Po adenoidų šalinimo operacijos dar kelias dienas mažyliui gali nestipriai paskaudėti gerklę, ypač ryjant. Kadangi tie patys nervai yra burnoje, ausyse ir ryklėje, po operacijos gali atsirasti dantų, vienos ar abiejų ausų skausmų, apie kuriuos reikėtų kuo greičiau pranešti gydytojui. Be to, tėveliai turi atminti, kad skaudės mažyliui stipriausiai ne pirmą, o 2–3 parą po operacijos, be to, skausmas gali trukti iki 10 dienų po operacijos.
● Nemalonus kvapas. Gyjant žaizdai, gali atsirasti nemalonus kvapas iš nosies ar gerklės. Neišsigąskite, taip yra dėl žaizdą dengiančio fibrino, kuris yra reikalingas, kad žaizda po operacijos normaliai gytų.
● Mažylis gali sunkiai kvėpuoti, sutrinka jo kalba – tai atsitinka dėl vietinio gerklės audinių paburkimo.
● Karščiavimas. Kelias paras po operacijos mažylis gali karščiuoti iki 37,5 °C.
● Netenka svorio. Mažylis dėl gerklės skausmo gali mažiau valgyti ar gerti.
Kaip slaugyti mažylį
1.Žaizda sugyja per 7–10 dienų, todėl maždaug savaitę laiko po operacijos reikia pasaugoti mažylį, kad jis nepervargtų, neleiskite jam daug žaisti ir bėgioti. Fizinį aktyvumą reiktų riboti iki 1 mėn. po operacijos.
2.Nemaitinkite mažylio karštu, rupiu, gleivinę dirginančiu maistu (pvz.: džiūvėsiais, traškučiais, šokoladu), neduokite šaltų gėrimų. Duokite vaikui gerti tik negazuotų gėrimų – geriausiai tinka kambario temperatūros vanduo, šilta arbata. Nerekomenduojama mažylio girdyti sultimis, kisieliumi.
3.Venkite su vaiku būti saulėje, nemaudykite karštoje vonioje, plaukučius trinkite tik po 7–10 dienų, tiek pat laiko nerekomenduojama valyti krūminių dantų.
4.Duokite skausmą mažinančių vaistų, bet ne aspirino, o, pvz., „Ibufeno”. Jeigu pakyla aukštesnė nei 37,5 °C temperatūra, duokite karščiavimą mažinančių preparatų, pvz.: „Efferalgan”, „Panadol”.
5.Jei iš įpratimo dar kvėpuos prasižiojęs – nebarkite mažylio už tai, verčiau nuolat priminkite, jog stengtųsi kvėpuoti pro nosį.
6.Pasirodykite gydytojui po operacijos praėjus porai savaičių.
Svarbu! Jei vaikas pradeda stipriai karščiuoti, kosėti, atsiranda silpnumas, kreipkitės į gydytoją, o jeigu iš žaizdos kraujuoja, nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Jolanta Kristanaitytė, konsultavo torinolaringologas Darius Rauba
