Lietuviai nepakankamai rūpinasi savo sveikata, nesijaučia už ją atsakingi patys, o kaltę verčia medikams, tai paaiškėjo Nacionalinės sveikatos tarybai pateikus metinę ataskaitą už 2006-uosius.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Janinos Kumpienės apie geresnę Lietuvos sveikatą galime tik svajoti, kol tabakui ir alkoholiui skiriame tiek pat uždirbtų pinigų, kaip ir vaistams ligoms, kurias sukelia kenksmingos medžiagos, gydyti.
Rūkai ir geri – daugiau sumoki
Anot Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko Juozo Pundžiaus, pacientų atsakomybę už savo sveikatą geriausia būtų didinti įstatymiškai – įvesti skirtingą mokestį už sveikatą gyvenantiems nesveikai ir propaguojantiems sveiką gyvenseną.
„Dabar per daug valgantys, mažai judantys ir daug geriantys pacientai pretenduoja į tą pačią medicininę priežiūrą ir jai skiriamus finansinius išteklius. JAV, kitos Vakarų šalys, net Pakistanas jau didina pačių pacientų atsakomybę už savo sveikatą. Rūkantiems, geriantiems ir daug valgantiems įvedami papildomi mokėjimai už medicininę priežiūrą. JAV net yra aparatai, kurie apskaičiuoja, kiek judėjai per parą, tiek turi mokėti”, – kaip pavyzdį, kokiu būdu galima būtų didinti asmeninę atsakomybę už sveikatą pateikė J. Pundžius.
Tiesa, jis pripažino, kad aklai taikyti tokius metodus Lietuvoje dar būtų per griežta, tačiau mano, kad diskutuoti apie tokias priemokas jau reikia.
Rudenį ketinamame taisyti Sveikatos priežiūros įstatyme numatoma ir daugiau permainų, kurios didins pacientų atsakomybę už savo sveikatą bei tobulins medicininį aptarnavimą Lietuvoje.
Rezidentai galės uždirbti
Anot Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, suburta darbo grupė įstatymo pataisoms rengti numato, kad gydytojams rezidentams bus mokama stipendija ir kartu atsiras apmokami darbo santykiai su sveikatos priežiūros institucijomis.
A. Matulas mano, kad universitetinės ligoninės – pati realiausia vieta rezidentams užimti normalias gydytojų pareigas, o ne būti „pasiuntinukais, kurie tik laukia, ar galės kam paduoti skalpelį”.
Tokiu būdu tikimasi sumažinti gydytojų trūkumo problemą.
Dabar 1000 gyventojų tenka 4 gydytojai, o labiausiai gydytojų trūksta specifinėse pareigose bei periferijoje – rajonuose nuo 20 iki 25 proc. medikų vietų yra laisvos.
Gydytojų trūkumą paaiškinančią emigraciją politikai ketina stabdyti ne tik keldami atlyginimus. Anot J. Pundžiaus viena esminių emigracijos priežasčių – tai, kad gydytojai jaučiasi nesaugūs.
Medikai jaučiasi nesaugūs
„Medikai jaučiasi nesaugūs dėl to, kad už nedideles klaidas jiems gali būti pateikiami milijoniniai ieškiniai, kurie kartais visai nepagrįsti ir keliami žmonių, kurie iš savo sveikatos problemų nori užsidirbti pinigų”, – aiškino J. Pundžius.
Šį nesaugumo jausmą taip pat ketinama mažinti taisant įstatymą. Svarstoma galimybė nustatyti ribas, kurių galima būtų prašyti už gydytojo atliktą klaidą.
Ministerijos atstovė tikino, jog įstatyme galima būtų nustatyti maksimalią sumą, kurios galėtų reikalauti nukentėjęs pacientas, tačiau A. Matulas mano, kad konkrečias rekomendacijas, kiek pacientas gali reikalauti „už prarastą koją ar ranką” turėtų nustatyti Konstitucinis teismas.
Lietuva – ES tarp paskutinių
Šiuo metu Lietuva, nor ir skelbianti, kad sveikata – prioritetinė sritis, pagal lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai vienam gyventojui, įskaitant ir saldainių dėžutes bei vokelius, ES užima 25 vietą.
Bendras gyventojų mirtingumas pernai Lietuvoje padidėjo nuo visų ligų, o ypač nuo širdies kraujagyslių ligų ir nuo išorinių mirties priežasčių – savižudybių, avarijų, susižalojimų.
„Skaudžiausia, kad žūsta darbingo amžiaus ir galintys susilaukti vaikų žmonės”, – apgailestavo J. Pundžius, tačiau anot jo, gali būti, kad kitais metais situacija gerės, nes Susisiekimo ministerija skelbia „ne karui keliuose” akciją.
Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė taip pat nedžiugina. Praėjusiais metais gyvenimo trukmė krito iki 71,1 metų. Per metus moterų gyvenimo trukmė sumažėjo – 0, 3 m., o vyrų – net vieneriais metais. Tai, pasak J. Pundžiaus, atspindi didžiules socialines problemas, kadangi toks didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmių būna tik trečiojo pasaulio šalyse, Afrikoje.
Tačiau rodikliai rodo ir situacijos gerėjimą – Lietuvoje pamažu didėja gimstamumas, mažėja kūdikių mirštamumas. Savižudybių skaičius per metus sumažėjo vos ne 25 proc.
